Skaičiuojama, kad islamo religijos reikalavimus atitinkančių halal mėsos gaminių rinka sudaro apie trilijoną dolerių. Įsilieti į šią musulmonų šalių ir Izraelio rinką užsimoję verslininkai siekia, kad Lietuvoje būtų įteisintas ritualinis skerdimas – ūkinius gyvūnus būtų leidžiama skersti prieš tai jų neapsvaiginus ir laukiant, kol jie nukraujuos, kaip to reikalauja religinės apeigos. Apie skubią tokio įstatymo priėmimo būtinybę prabilusi žemės ūkio ministrė įsitikinusi, kad mėsą eksportuoti būtų žymiai lengviau.
„Mėsos perdirbėjai, verslininkai, kurie kalbasi su Rytų šalimis ir nori parduoti savo produkciją būtent į tas šalis – į Izraelį, į kitas valstybes, susiduria su tuo, kad yra klausimas, kaip yra skerdžiami gyvuliai. Ir tas reikalavimas, kad būtų halalas, tiksliau, tas ritualinis skerdimas, kuris pas mus yra uždraustas – nelabai suprantu, kodėl tas buvo padaryta – trukdo naujų rinkų paieškai. Būtų susitarimai, kurie jau būtų senai padaryti, ir nebūtų dabar tos problemos, kad reikia ieškoti kažkur naujų rinkų vien dėl to, kad nėra šito įstatymo“, – kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Pasak V. Baltraitienės, iki šiol ritualinį skerdimą Lietuvoje įteisinantis įstatymas nepriimtas tik dėl politikavimo
Pasak V. Baltraitienės, iki šiol ritualinį skerdimą Lietuvoje įteisinantis įstatymas nepriimtas tik dėl politikavimo. Politikės teigimu, dėl Rusijos įvestų sankcijų pasikeitus situacijai rinkoje įstatymui jau pritaria ir vyriausybė, todėl jį Seimui teiks skubos tvarka ir tikisi priimti jau rugsėjį. Verslininkų tvirtinimu, ritualinis skerdimas yra sudėtingesnis ir brangesnis už įprastinį, tačiau gamintojai ir perdirbėjai bus priversti prie jo prisitaikyti, nes esą geresnių alternatyvų tiesiog nėra.
„Kitokios išeities mes neturime – mes turime rinktis, ką galime padaryti geriausiai. Tai yra, kad galvijas būtų skerdžiamas Lietuvoje, kad ir tuo ritualiniu būdu, kad jisai būtų veterinarijos priežiūroje, o ne taip, kaip dabar galvojama, kad jeigu Lietuvoje neleidžiama, tai mes matome paprasčiausią apėjimą to dalyko, kai yra galvojas pakraunamas į mašiną ir važiuoja į tą pačią Turkiją, 3 tūkst. kilometrų yra kankinamas mašinoje ir paskui jis vis vien paskerdžiamas tuo būdu ir dar be veterinarinės priežiūros“, – aiškino Mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Gyvūnų teisių gynėjai kategoriškai įsitikinę, kad ritualinis skerdimas yra žiauraus elgesio su gyvūnais pavyzdys, kurio negalima toleruoti. Esą prieš dvejus metus priėmus skersti neapsvaigintą gyvulį draudžiantį gyvūnų gerovės įstatymą, Lietuva pakilo į civilizuočiausių ir humaniškiausių valstybių gretas, o naujoji iniciatyva šalį septynmyliais žingsniais parblokštų atgal į barbariškus laikus.
„Pagal tuos reglamentus, kurie yra šiai dienai, gyvulių vežimas taip pat turi atitikti tam tikrus gerovės standartus, tad aš nežinau, apie ką apie kokius vežimo būdus kalba verslo įmonės. Tačiau mūsų nuomone, įstatymu mes siekėme parodyti, kad mūsų šalyje yra tam tikra moralė, ne tik verslo vertybės, todėl, manome, verslas taip pat turi turėti tam tikras moralines nuostatas ir atsižvelgti į tam tikrus dalykus, o ne vienareikšmiškai galvoti apie ekonominę naudą ir nemenkinti mūsų šalies moralinių vertybių“, – pastebėjo Nevyriausybinės Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Pasak B. Kymantaitės, tyrimai rodo, kad paskerstas prieš tai neapsvaigintas gyvūnas būna sąmoningas dar apie 4 minutes ir visą šį laiką būna pasmerktas žiaurioms kančioms. Gyvūnų teisių gynėja sako, kad musulmoniškų šalių reikalavimai mėsai nebėra tokie griežti, tačiau Lietuvos verslininkai linkę eiti lengviausiu keliu, o ne ieškoti alternatyvių sprendimų, kaip ritualinio skerdimo klausimu daro kai kurios kitos valstybės.
Dabar, jei gyvūnai dėl mėsos yra paskerdžiami nesilaikant taisyklių, verslininkams gresia baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais, tad įteisinus ritualinį skerdimą, keistųsi ir verslo priežiūra. Maisto ir veterinarijos specialistai tikina, kad taisyklės, apibrėžiančios gyvūnų skerdimą dėl mėsos yra itin detalios ir nepalieka erdvės interpretacijoms, tačiau ritualinio skerdimo klausimu įmanoma pasiekti kompromisą, kad skerdžiami gyvuliai patirtų kiek įmanoma mažiau skausmo.
„Manau, kad galima kiekviename momente rasti sprendimą. Galbūt kai kuriose musulmoniškose šalyse, jeigu mes orientuotumėmės į atitinkamų šalių rinkas, reikalavimai yra lengvesni. Galbūt galima bandyti įgyvendinti taikant elektrošoką – tai yra, gyvulį apsvaiginti elektrošoku ir tada atlikti tą ritualinį skerdimą, galbūt ir toks yra variantas. Galbūt yra dar ir kitų variantų, kuriuos reikėtų detaliai analizuoti“, – svarstė Maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Vidmantas Paulauskas.
Dauguma šalių ES šiaurėje ritualinius skerdimus yra uždraudusios, o tos, kuriose didesnės musulmonų bendruomenės, tokius skerdimus leidžia. Kaimyninėje Lenkijoje kova dėl ritualinio skerdimo sugrąžinimo vyksta nuo pat 2013-ųjų pradžios, kai Konstitucinis teismas pripažino, kad tokia iki tol buvusi legali praktika pažeidžia gyvūnų gerovės įstatymą.
Eksportuotojai skelbia, kad ritualinio skerdimo mėsa sudarė 10 proc. paukštienos eksporto ir 30 proc. jautienos eksporto – iš viso apie 200 tūkst. tonų per metus. Lenkų verslininkai skelbia dėl tokio draudimo per pusantrų metų patyrę 1,5 mlrd. eurų nuostolių ir siekia draudimą atšaukti. Ritualinio skerdimo šalininkai įsitikinę, kad jo draudimas pažeidžia religines laisves ir teises laikytis papročių ginančią konstituciją, todėl dar kartą kreipėsi į konstitucinį teismą. Šis savo sprendimą turėtų paskelbti rugsėjį. Artėja ir Lietuvos apsisprendimo metas, kada įstatymų leidėjams teks apsispręsti, kas svarbiau – milijonai į kišenes ar civilizuotos valstybės statusas.
