Pasienio problemos
Paprastai kasmet Lietuvoje nustatomi vos keli arba keliolika leukozės židinių. Pavyzdžiui, 2015 metais šalyje buvo užfiksuota dešimt židinių, o 2016 m. – devyni. Tiek, kiek buvo nustatyta ligos atvejų praėjusiais metais – net 21 – seniai neregėti skaičiai. Tiesa, didžioji dalis iš jų nustatomi Vilkaviškio rajone. Šiame rajone pernai nustatyta net 13 atvejų. Didžiausioje bandoje, kurioje surasta leukozė buvo 110 galvijų.
Šie metai prasidėjo dar vienu ligos protrūkiu – per pirmus du mėnesius patvirtinti keturi nauji atvejai, o dar keturiose bandose galvijų kraujas paimtas pakartotiniam patikrinimui. Tai reiškia, kad, jeigu pasitvirtins pirminė prognozė, Vilkaviškio rajone per pirmus du metų mėnesius bus užfiksuoti net 8 nauji enzootinės galvijų leukozės židiniai.
Tiesa, dėl šios ligos panikuoti dar nereikėtų. Anot Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininko Gedimino Gvazdaičio, nauji atvejai – priverstinio visų vyresnių nei metų amžiaus galvijų tikrinimo Kybartų ir Vištyčio seniūnijose pasekmė. Būtent šiose dviejose pasienyje su Kaliningrado sritimi esančiose seniūnijose ir būna nustatomi visi leukozės atvejai. Likusioje dešimtyje Vilkaviškio rajono seniūnijų šios ligos protrūkių neužfiksuojama.
„Mūsų tarnybos specialistai kasmet patikrina ne mažiau kaip 20 procentų kiekviename šalies rajone laikomų galvijų bandų. Įvertindami riziką Vištyčio ir Kybartų seniūnijose šiemet esame numatę patikrinti visus be išimties vyresnius nei metų amžiaus galvijus. Tikimės, kad pradėjus tirti visas galvijų bandas šiose seniūnijose pavyks išaiškinti galimus leukozės atvejus ir taip efektyviau suvaldyti situaciją“, – vylėsi G.Gvazdaitis.
Anot jo, nors rajono mastu situacija ir kelia nerimą, tačiau užsikrėtusių bandų procentas visos šalies mastu kol kas dar nėra didelis, tad Lietuva dar nerizikuoja prarasti sveikos bandos statuso, kurį įgijo 2012 metais. Siekiant išlaikyti šalies, kurioje nėra galvijų leukozės, statusą, kiekvienais metais tyrimais turi būti patvirtinama, kad 99,8 proc. bandų šalyje neužsikrėtę leukozės virusu, o tai reiškia, kad užsikrėtusių bandų skaičius per metus negali viršyti 0,2 proc.
Tiesa, nors, G.Gvazdaičio teigimu, kol kas nerimauti dėl sveikos bandos statuso dar nereikėtų, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad kiekvienais metais galvijų bandų, registruotų ūkinių gyvūnų registre, šalyje mažėja, o ligos atvejų – daugėja.
Sveikos bandos statuso atgavimas pareikalautų nemažai laiko ir finansinių resursų tiek iš galvijų laikytojų, tiek ir iš valstybės biudžeto. Būtent dėl to siekiant apsisaugoti nuo galimų pasekmių šiais metais ir buvo padidintas tiriamų bandų kiekis Vilkaviškio rajone.
Apsisaugoti sudėtinga
Galvijų leukozę sukelia virusas, kuriuo užsikrėsti gali bet kokio amžiaus galvijai. Ši liga priskiriama piktybinėms kraujodaros organų ligoms. Pažeidžiama gyvulių imuninė sistema, atsiranda anoreksijos simptomai, raumenų silpnumas, išsekimas, daugeliu atveju padidėja limfmazgiai, gali būti odos pažeidimų, gyvuliai netenka svorio.
Leukozę sukeliančiu virusu galima užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su sergančiu gyvuliu, ragų šalinimo, ženklinimo, kraujo perpylimo ir kitais atvejais, kai atsiranda galimybė virusui patekti į kraują per pažeistą odą ar gleivinę. Itin dažni ligos platintojai – kraujasiurbiai vabzdžiai. Neretai šia liga sergantiems gyvuliams sumažėja apetitas, krenta duodamos produkcijos kiekiai.
Tiesa, nors, G.Gvazdaičio teigimu, kol kas nerimauti dėl sveikos bandos statuso dar nereikėtų, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, kad kiekvienais metais galvijų bandų, registruotų ūkinių gyvūnų registre, šalyje mažėja, o ligos atvejų – daugėja.
Leukozė smogia skaudžiai. Gydymo nėra, todėl visi sergantys galvijai privalo būti išskersti. Tuo metu, kai bandoje nustatomas bent vienas atvejis, stabdomas įprastas visų gyvulių pirkimas bei pardavimas, bandos veisimas, negalima sergančių karvių pieno tiekti į rinką.
Žmonės neturėtų baimintis, nes sergančių karvių pienas jokios žalos nedaro. Jį galima gerti. Leukozė – ūkinė galvijų liga, perduodama kitiems galvijams. Pieno parduoti negalima tik dėl to, kad karvės užkrato neperduotų viena kitai.
Bandoje aptikus leukozės židinį, net ir nesergantys galvijai yra griežtai stebimi ir tikrinami. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai per pirmą patikrinimą gyvulių mėginiai buvo neigiami, tačiau vėliau per užkrėstą aplinką virusas vis tiek pateko į jų organizmą.
Apsisaugoti nuo šios ligos taip pat gana sudėtinga. Turi būti atliekama ūkinių patalpų dezinfekcija, įvairiais būdais naikinami vabzdžiai. Vasarą yra kiek sudėtingiau. Įvairūs nuo kraujasiurbių vabzdžių galvijus saugantys purškalai ar specialūs auskarai dažnai turi tik trumpalaikį poveikį. Tiesa, anot veterinarijos gydytoju Vilkaviškio rajone dirbančio Arvydo Šlivinsko, bet kokiu atveju saugotis nuo šios ligos būtina, o tie, kas tai sąžiningai daro – išvengia leukozės pančių.
„Aš atlikau apklausą ir pastebėjau, kad tie ūkiai, kurie naudoja įvairias apsaugos priemones, problemų su leukoze neturi. Yra purškalų, kurie naudojami tris kartus per metus. Su veterinaro paslauga vienam gyvuliui jie kainuoja maždaug vieną eurą. Manau, jog tikrai galima šiek tiek investuoti, siekiant apsisaugoti nuo skaudesnių pasekmių. Be to, visi ūkininkai, perkantys galvijus iš kitų bandų, turėtų sumokėti papildomus dešimt ar penkiolika eurų ir išsitirti perkamų gyvulių kraują“, – patarimus dalijo A.Šlivinskas.
Dalis ūkininkų galvijų atsisako
Kaip ir seniau, taip ir šiemet Vilkaviškio rajone nustatyti galimai aštuoni nauji leukozės atvejai – taip pat Kybartų bei Vištyčio seniūnijose. Daugiausiai užsikrėtusių galvijų rasta Matlaukio bei Kybeikių kaimuose. Pavyzdžiui, greta Kybeikių maždaug 200 metrų spinduliu esančiose keliose fermose leukozė buvo užfiksuota net trijose bandose.
Didžiausioje šiemet leukozės apimtoje bandoje yra 67 galvijai – šeši iš jų užsikrėtę. Kitoje bandoje iš 17 galvijų leukozė buvo nustatyta net dvylikai. Šiuo atveju ūkininkas priėmė nelengvą sprendimą – teko atsisakyti visos bandos. Tokį patį sprendimą atsisakyti visų savo galvijų priėmė ir dar vienas Vilkaviškio rajono galvijų augintojas. Neatmetama, kad tokiu pačiu keliu gali pasukti ir dar keli žemdirbiai. Praėjusiais metais, nustačius leukozę, savo bandų taip pat atsisakė ne vienas gyvulininkas.
Veterinarų nekviečia
Nors įprastai pagrindiniais leukozės platintojais įvardijami kraujasiurbiai vabzdžiai, tačiau dabar akivaizdu, kad ne vien jie yra kalti dėl šios klastingos galvijų ligos plitimo. Anot Vilkaviškio VMVT viršininko, ne mažiau įtakos tam turi ir neatsakingas gyvulių gydymas. Pasak jo, žmonės neretai leisdami vitaminus ar kokius nors vaistus, naudoja tą patį švirkštą ir tą pačią adatą keliems galvijams. Taip siekdami sutaupyti kelis eurus ūkininkai nejučiomis patys sau daro meškos paslaugą.
Bandoje aptikus leukozės židinį, net ir nesergantys galvijai yra griežtai stebimi ir tikrinami. Pasitaikė ne vienas atvejis, kai per pirmą patikrinimą gyvulių mėginiai buvo neigiami, tačiau vėliau per užkrėstą aplinką virusas vis tiek pateko į jų organizmą.
„Tokia praktika yra labai pavojinga. Būtina laikytis ir biosaugos reikalavimų, kovoti su kenkėjais, visų pirma – kraujasiurbiais“, – pabrėžė G.Gvazdaitis.
Jam antrino ir A.Šlivinskas. Anot jo, pastaraisiais metais privačių specialistų ūkininkai beveik nekviečia, daugumai iš jų atrodo, kad jie patys gali nustatyti ligas ir patys jas išgydyti.
„Gal žmonėms per brangios veterinaro paslaugos? Vis dėlto kartais reikėtų pagalvoti, ar sutaupytas vienas kitas euras neturės skaudesnių pasekmių ateityje“, – teigė A.Šlivinskas.
Jis prisiminė, kad toks leukozės protrūkis Vilkaviškio rajone – ne pirmas. Maždaug prieš dvidešimtmetį leukozė šiame rajone taip pat buvo labai išplitusi, o per vieną pusmetį teko paskersti net 600 užsikrėtusių gyvulių.
„Tuomet buvau paskirtas dirbti į „Šilupės“ kolūkį kovoti būtent su šia liga. Tada leukozę mes išnaikinome per dvejus metus. Kasmet gyvuliai būdavo tiriami, todėl vėliau didelių ligos protrūkių pavykdavo išvengti. Pastaraisiais metais kraujo mėginiai būdavo imami tik išimtiniais atvejais, tad leukozė vėl išplito. Tikiu, kad dabar, kai visi galvijai vėl pradėti tirti, leukozė anksčiau ar vėliau pasitrauks“, – vylėsi A.Šlivinskas.
Žada keisti kompensacijų mechanizmą
Gyventojai susidūrę su enzootine galvijų leukoze turi daugybę problemų, patiria didžiulių nuostolių. Iki šiol kompensuojami nuostoliai tik už priverstinai paskerstus leukoze užsikrėtusius galvijus, tačiau žalą patiria visa banda. Nuo galvijų bandos paskelbimo enzootinės galvijų leukozės židiniu iki veterinarinių apribojimų panaikinimo praeina nemažas laiko tarpas – nuo pusmečio iki metų. Per šį laikotarpį parduodami sveikus galvijus skersti žemdirbiai gauna daug mažesnę nei rinkos kaina pinigų sumą. Ūkininkams produkciją apskritai sunku realizuoti, nes ne visos skerdyklos noriai perka sveikus sanuojamos bandos galvijus.
Vis dėlto situacija artimiausiu metu turėtų keistis. Tą patvirtino ir Žemės ūkio viceministras Saulius Savickis. Tiek į jį, tiek į Žemės ūkio ministrą Bronių Markauską Vilkaviškio rajono ūkininkai kreipėsi prašydami kompensuoti visus nuo leukozės patirtus nuostolius. S.Savickio teigimu, teigiamų pokyčių galima tikėtis jau ateinantį metų ketvirtį.
Jis pasakojo, kad Žemės ūkio ministerija, suprasdama sudėtingą situaciją Vilkaviškio rajone galvijininkystės sektoriuje dėl leukozės ligos pasireiškimo, inicijavo susitikimą su VMVT atsakingais specialistais šios neeilinės problemos įvertinimui. VMVT specialistų vertinimu, atsižvelgus į tyrimų dėl enzootinės galvijų leukozės, atliktų šiais metais iki vasario 2 d., rezultatus, prognozuojama, kad šiemet gali būti nustatyta net apie 30 šia liga užkrėstų bandų, kuriose laikoma 1,5 – 2 tūkst. galvijų.
„Pasitarimo metu buvo aptartos ligos pasireiškimo priežastys, esamo kompensavimo mechanizmo principai ir galimybės tikslinti kompensavimo tvarką numatant galimų nuostolių dengimą ne tik už priverstinai skerdžiamus užsikrėtusius, bet ir visus bandoje esančius gyvulius. Šiuo metu lėšos yra numatytos tik sergančių gyvulių skerdimui, minėtos ligos prevencijos priemonėms nėra numatyta. Planuojama šių metų antrąjį ketvirtį įvertinti galimybes skirti lėšų siūlomam kompensavimui ne tik už priverstinai skerdžiamus užsikrėtusius gyvulius. Kuomet bus priimti sprendimai dėl tokių nuostolių kompensavimo, atitinkamai bus patikslinta ir nuostolių kompensavimo schema“, – teigė S.Savickis.
