Anot jos, paramos bus prašoma trims pagrindinėms priemonių grupėms – maro prevencijai ir kontrolei, paramai smulkiesiems kiaulių augintojams bei ligos židinių likvidavimo komandos sukūrimui.
Šiandien sumomis neoperuojama, prašome, kad būtų 100 proc. finansavimas. Dar 2013 metais, kai prašėme buferinei zonai 30 mln. litų, gavome tik labai menką dalį, apie 7 mln. litų. Čia būtų kiti pinigai, galėtume šnekėti apie žymiai didesnes sumas, ne dešimtimis, o šimtais milijonų, – sakė V.Baltraitienė.
„Manome, kad užkrečiamų ligų židinių likvidavimo komanda apimtų ne tik afrikinį kiaulių marą, bet ir visas užkrečiamas ligas, kuriomis gali susirgti gyvuliai“, – sakė žemės ūkio ministrė.
Jos teigimu, prevencija ir kontrolė apimtų tyrimus, stebėseną, pasienio zonų dezinfekciją.
„Siūlome, kad Europos Komisija finansuotų ir organizuotų bendro mokslinių tyrimų centro Baltijos šalims ir Lenkijai įkūrimą, kuris vykdytų tyrimus, kad būtų aišku, kaip atsiranda virusas, kaip jis plinta, kokios jo pasekmės, kaip sukurti afrikinio kiaulių maro vakciną. Prie šio centro galėtų būti sukurtos atskiros mobiliosios laboratorijos“, – kalbėjo V.Baltraitienė.
Pasak jos, finansavimas smulkiesiems kiaulių augintojams apimtų dvi jų grupes: išskerdusius kiaules ir perėjusius prie kitos gyvulininkystės rūšies.
V.Baltraitienė sakė, kad EK parama smulkiesiems kiaulių augintojams galėtų siekti 70 proc. visų reikalingų lėšų, kitoms dviem priemonėms bus prašoma šimtaprocentinio finansavimo.
