Penktadienį Seimo Kaimo reikalų komitete buvo pristatytas Europos žaliojo kurso galimas poveikis Lietuvos žemės ūkiui pagal Nyderlandų Vageningeno universiteto mokslininkų atliktos studijos išvadas. Šis universitetas, komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, yra vienas lyderiaujančių žemės ūkio srityje.
ES yra numačiusi iki 2030 m. pasiekti tvaresnių žemės ūkio praktikų. Be kitų įsipareigojimų, norima iki 2030 m. 50 proc. sumažinti pesticidų naudojimą, naudojamų trąšų kiekį – bent 20 proc., 10 proc. sumažinti žemės ūkio naudojimo plotus, skiriant juos biologinės įvairovės reikėms, ir 25 proc. padidinti ekologinio ūkininkavimo plotus.
Tiesa, Lietuvos įsipareigojimai yra mažesni. Ekologinis ūkininkavimas sudarytų apie 15 proc. (vietoje 25 proc.) plotų, kraštovaizdžio elementams skirtų plotų dalis sieks ne 10 proc. kaip numatyta ES lygiu, o tik 4 proc. Minimalus trąšų mažinimo tikslas numatytas ties 15 proc. žyma.
Vageningeno universiteto mokslininkų tyrimo išvadas pristačiusi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos kanclerė, prof. Astrida Miceikienė komentavo, kad augalininkystės ūkio studijoje buvo vertinami keturi scenarijai, apimantys vieną ar kelis išvardintus komponentus. Lietuvos žemės ūkio situacija tiesiogiai tirta nebuvo, tačiau į tyrimą pateko kaimyninė Lenkija.
Augalininkystės ūkiuose Žaliojo kurso atnešti pokyčiai lems gamybos nuostolius. Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje būtų užauginama iki 25 proc. mažiau obuolių. Vidutinis derliaus pokytis būtų 10 proc., tačiau kai kuriais atvejais dėl sumažėjusio trąšų naudojimo gali pagerėti kokybė.
Kai pesticidų, maistinių medžiagų ir žemės ploto skyrimo didelės įvairovės kraštovaizdžiui priemonės derinamos, vienmečių kultūrų derliaus rezultatų sumažėjimas svyruoja nuo 14 iki 23 proc., o daugiamečių kultūrų nuo 25 iki 30 proc.
Kainų pokyčiai svyruoja nuo 25 proc. sumažėjimo obuolių atveju ir 2 proc. padidėjimo alyvuogių. ES lygiu taikomos Žaliojo kurso priemonės galėtų lemti, kad bendras augalininkystės eksportas sumažėtų, o importas galėtų padidėti netgi dvigubai. Labiausiai nukentėtų obuolių auginimo sektorius, kurio apimtys gali sumenkti apie 30 proc., tačiau yra ir tokių kultūrų, kurios pokyčių nepajustų, pavyzdžiui, cukriniai runkeliai.
Pagal visus vertintus scenarijus poveikis produkcijos vertei būtų neigiamas ir svyruotų nuo 3,4 mlrd. eurų iki 12 mlrd. eurų.
„Mokslininkai sako, kad pajamingumo sumažėjimas neigiamai paveiks gamybą ir mažins pasiūlą vidaus rinkoje, o tai paskatins žaliavų kainų augimą. Bendras ateities modelis – importas į ES gerokai padidėja, o eksportas sumažėja. Sumažėję žemės ūkio plotai persikels už ES ribų“, – apibendrino A.Miceikienė.
Tikėtina, kad dėl to sumažės ūkininkų pajamos, be to, tokia situacija sukurtų nepalankią konkurencinę padėtį lyginant su ne ES šalimis.
Mokslininkai rekomenduoja diegti naujas technologijas, naudinga pašalinti teisines kliūtis naujiems augalų veisimo metodams. „Dėl ekologinės gamybos ir jos veiklos mokslininkai neturi vieningos nuomonės ir įvairius aspektus, susijusius su kainos priedais, papildomu subsidijavimu reikėtų toliau tirti“, – komentavo A.Miceikienė.
Gyvulininkystės ūkiuose mažės galvijų, bet daugės paukščių
ES mastu planuojama mažinti ir gyvulininkystės apimtis. Numatyta, kad vidutinės trukmės perspektyvoje pieninių galvijų sumažės 9 proc., mėsinių – 8,5 proc. Kiaulienos produkcija turėtų mažėti 3 proc., tačiau didėti naminių paukščių – vištų dedeklių padaugėtų 9 proc., broilerių – 6 proc.
Prognozuojama, kad tokie galvijų populiacijos pokyčiai ES mastu padės geriau suvaldyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą. „Įvairių valstybių mastu gali nutikti įvairių pokyčių. Lietuvoje gyvulių tankis vienam hektarui yra pakankamai nedidelis, ŠESD išmetimas mažesnis iš gyvulių, todėl tie neigiami pokyčiai neturėtų būti tokie dideli“, – sakė A.Miceikienė.
Mokslininkai teigia, kad pasiekus ES žaliojo kurso tikslus gyvulininkystės apimtys bendrijoje mažėtų apie 10 proc. Apskaičiuotas poveikis pajamoms gali būti teigiamas, tačiau mokslininkai tokią prognozę vertina atsargiai.
Rekomenduojama pritaikyti skirtingus metodus konkretiems regionams. Jei tokia praktika nebūtų įgyvendinta, galima tikėtis ryškių regioninių gamybos skirtumų ir su tuo susijusio poveikio ūkininkų pajamoms. Tikėtina, kad ES ūkininkų padėtis, palyginti su ES šalims nepriklausančių ūkininkais, pablogės.
„ES šalys yra nehomogeniškos, jos yra skirtingos, todėl visiškai 100 proc. apibendrinamų išvadų daryti pagal šį ar kitus tyrimus negalima. Labai didelę reikšmę turės žemės ūkio produktų vartojimo pokyčiai, kurie dabar vyksta visame pasaulyje. Manyčiau, kad poveikis bus skirtingas intensyviuose ir ekstensyviuose ūkiuose“, – kalbėjo A.Miceikienė.
Ji pridūrė, kad labai svarbi dedamoji bus inovacijų diegimas žemės ūkyje. Sėkmingai įgyvendinus naujų technikų ir technologijų diegimą, prognozuojamus nuostolius būtų galima sumažinti arba eliminuoti.
Aplinkos ministerija: vien sausros ES žemės ūkiui kainuoja 9 mlrd. eurų
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas posėdyje kalbėjo, kad Vageningeno ataskaita yra korektiška. Ministerijos atstovai vertino dar keturias šios srities ataskaitas, jų išvados daugmaž sutampa.
„Mums svarbu, kad poveikio intensyvumas skiris. Tose šalyse, kuriose yra išvystytas žemės ūkis, jis bus stipresnis, aiškesnis. Čia yra mums gera žinia, nes mes nuo pat pradžių sakėme, kad mes gyvulininkystės sektoriaus plėtros nemažinsime, numatome jį didinti“, – kalbėjo ministras.
Jis paminėjo, kad per ekoschemas augalininkyste užsiimantiems ūkininkams bus numatytos kompensacinės priemonės.
K.Navickas teigė, kad kol kas nėra aiškaus atsakymo, ar Lietuvai šiuo metu reikėtų atlikti savo studiją, orientuojantis konkrečiai į šalies žemės ūkį.
Į tokį sprendimą reagavo Lietuvos augalų apsaugos asociacijos direktorė Zita Varanaviečienė. „Manau, kad tokiu atveju mes pereiname į pranašysčių žanrą. Skaičiavimai yra visada svarbūs. Lietuvoje mes turėtume spręsti ne Prancūzijos problemas, o Lietuvos problemas“, – sakė ji.
Aplinkos viceministras Danas Augutis argumentavo, kad pristatytos ataskaitos rėmai yra per siauri, reikėtų atsižvelgti į kitus aspektus. „Vageningeno ataskaita akcentuoja ekonominius praradimus ir tuo pat metu neatsižvelgiama į tai, kokie, pasiekus tam tikrus tikslus, bus teigiami efektai. Skaičiuojant ekonominius praradimus ne visada įtraukiami sutaupymai dėl tų pačių augalų apsaugos produktų arba trąšų vartojimo“, – kalbėjo jis.
Viceministras pabrėžė, kad „nieko nedarymo“ kaina būtų gerokai didesnė ir taip pat tiesiogiai atsilieptų žemės ūkiui. Jau dabar 50 proc. augalininkystės ūkių susiduria su apdulkintojų trūkumu, ekonominė žala dėl sausrų kasmet ES žemės ūkiui atneša apie 9 mlrd. eurų nuostolių.
Jis pridūrė, kad pokyčiai bus kompensuojami. Ekoschemoms, investicijoms ir kitoms priemonėms numatyta 1,3 mlrd. eurų, egzistuoja ir kitų paramos priemonių.
Iš viso 2023 – 2027 metais Lietuvos žemės ūkiui numatyta beveik 4 milijardai eurų Europos Sąjungos paramos. Iš jų – daugiau nei 3 milijardai eurų tiesioginės išmokos (I ramstis), o dar beveik milijardas eurų – investicijos į kaimo plėtrą (II ramstis). Lietuva iš valstybės biudžeto lėšų investicijoms į kaimo plėtrą, techninei paramai, sektorinėms priemonėms ir kt. dar pridės apie 270 mln. Eurų. Taip iš viso per penkerius metus šalies žemės ūkį pasieks 4,27 mlrd. eurų.
