Į legendinę sporto halę atvyko Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius, žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna, Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, finansų ministras Rimantas Šadžius, pavaduojantis atostogaujantį premjerą, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir vicepirmininkas Bronius Markauskas, europarlamentarai, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, sutiktas garsiais plojimais.
Žemės ūkio rūmų organizuojamame visuotiniame žemdirbių suvažiavime kreiptasi į šalies vadovus dėl augančios mokesčių naštos. Žemdirbių atstovai tikina, kad ir šiuo metu 84 proc. Europos Sąjungos (ES) paramos sumoka mokesčiams. Didelis nerimas kyla ir dėl galimų progresinių mokesčių.
Suvažiavime aptarta dabartinė žemės ūkio situacija, nauja 2014–2020 m. ES finansinė perspektyva, priimti sprendimai dėl mokestinės aplinkos. Didžiausią nerimą žemdirbiams kelia žemės mokesčių ir nekilnojamo turto įstatymai, taip pat žemės pardavimo užsieniečiams klausimas.
Pasak Žemės rūmų vadovo Adriejaus Stančiko, šiuo metu Lietuvos ir užsienio žemdirbių finansinės galimybės labai skiriasi: „Istorija rodo, kad visą laiką vyko karai dėl žemės, tačiau šiuo metu jie vyksta pinigais. Iki 2020 mes gausim tik 75 proc. tiesioginių išmokų. Briuselyje kalbama, kad iki 2028 m. tiesioginės išmokos sieks 90 proc. ES vidurkio. Kodėl iki tol turėtume pardavinėti žemę užsieniečiams. Kai perkamoji galia išsilygins, tada galima pardavinėti“, – sakė jis.
Papildyta 10.25 val.: Nors skelbta, kad suvažiavimo pradžia – 10 val., jo dalyviai neskubėjo rinktis. Renginys sausakimšoje Halėje prasidėjo apie 15 minučių vėliau.
Žemės ūkio rūmų, kurie organizuoja suvažiavimą, vadovas Adriejus Stančikas kreipėsi į susirinkusiuosius: „Tikiuosi, kad jūsų gausa rodo mūsų vienybę. Šiandien mes kovojame už geresnę rytdieną. Tikiuosi, kad priimsime gerus sprendimus ir juos įteiksime valdžios atstovams. Vėliau tikrinsime, kaip įgyvendinami mūsų siekiai.“
Buvo perskaitytos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Algirdo Butkevičiaus sveikinimo kalbos. Juoką salėje sukėlė A.Šedžiaus pasakymas, kad suvažiavimo data pasirinkta labai simboliška, „kai prasideda pavasaris, žydi gėlės“. Po premjerą pavaduojančio finansų ministro kalbėjęs europarlamentas Zigmantas Balčytis, pasakęs, kad yra gimęs ir augęs kaime, patikino, kad laukuose Lietuvoje gėlės dar tikrai nežydi. Ši kandi pastaba sulaukė garsių plojimų.
Kai kurie pirmą kartą Kauno sporto halėje apsilankę žemdirbiai stebėjosi mažomis plastikinėmis salėje sumontuotomis kėdėmis. „Vaikų darželio kėdės“, – trumpai savo įspūdžiais su kolega pasidalino ūkininkas.
 |
| Visuotinis Lietuvos žemdirbių suvažiavimas |
Papildyta 11.20 val.: Po 20 metų nebeliks lietuviškų karvių
Ypatingas dėmesys suvažiavime skiriamas gyvulininkystės sektoriui.
„Iš tiesų, šiandien gyvulininkystės sektoriuje negalime pasigirti niekuo. Beveik visi rodikliai yra neigiami. Tik mėsinė gyvulininkystė truputį žengia į priekį. Tačiau jei turime tik 25 tūkst. veislinių karvių, tai yra labai mažas skaičius.
Kiaulių sektoriuje situacija labai bloga. Jei ne užsienio kapitalo įmonės, tai savo kiaulių šiandien kaip ir jau nebeturime. Savo poreikiams jų šiandien nepriauginame.
Kasmet 4–5 proc. mažėja melžiamų karvių. Taigi, po 20 metų, balandžio mėnesį mes paskersime paskutinę lietuvišką karvę. Tokios yra tendencijos. Mes turime ieškoti vaistų, kaip šitą sektorių išgydyti“, – sakė Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Adriejus Stančikas.
A.Stančikas įsitikinęs, kad problemų gyvulininkystės sektoriuje sprendimas pirmiausia sietinas su 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos programavimu. Taip pat reikia stengtis kaime išlaikyti jaunimą, skatinti jį ūkininkauti: „Kad jaunimas ateitų ir būtų motyvuotas. Visų pirma – į pieno sektorių reikia, kad ateitų. Kooperatyvuose yra tik 3 proc. jaunų ūkininkų, iki 30 metų. Šią problemą reikia spręsti per kaimo socialinių ir ekonominių programų svertus.“
Kasmet 4–5 proc. mažėja melžiamų karvių. Taigi, po 20 metų, balandžio mėnesį mes paskersime paskutinę lietuvišką karvę. Tokios yra tendencijos. Mes turime ieškoti vaistų, kaip šitą sektorių išgydyti, – sakė A.Stančikas.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas siūlo leisti ūkininkams, turintiems nedidelį karvių ūkį ir iš šios veiklos sunkiai išgyvenantiems, leisti užsiimti ir kita veikla, pavyzdžiui, įsteigti automobilių servisą. Šią papildomą veiklą A.Stančikas siūlo apmokestinti kaip ūkinę. Tai būtų ženklus paskatinimas jauniems ūkininkams.
Paskutinėmis žiniomis, Europos Komisija siūlo ne 15 proc., o 12 proc. nuo tiesioginių išmokų persiskirstyti pačiai šaliai. Prioritetu A.Stančikas siūlytu gyvulininkystės sektorių.
Daugiau reikalavimų negu pinigų
„Kalbant apie naują finansinę perspektyvą 2014–2020 metais, išskirčiau du svarbiausius klausimus: finansus, t.y. kiek pinigų Lietuva gaus, ir kokie bus nauji reikalavimai Lietuvos ūkininkui įsisavinant tuos pinigus. Greičiausiai ūkininkai negaus tiek, kiek tikėjosi, nebus pasiektas Europos Sąjungos vidurkis. Iki 2020 m. tiesioginės išmokos padidės tik 35 proc. Mažinamos lėšos kaimo plėtrai. Bet gauname krūvą naujų reikalavimų. Tai labiausiai mus jaudina“, – kalbėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas Aušrys Macijauskas.
Jo teigimu, jei 2014 m. bus įvestos naujos taisyklės tiesioginėms išmokoms gauti, vadinamas „žalinimas“, tai nepatirdami didelių nuostolių ūkininkai nesugebės jų įgyvendinti. Vienas reikalavimų yra palikti dalį dirbamos žemės ekologiniams tikslams, nearti pievų.
„Europos Komisija bando užšaldyti žemės ūkį Europoje tam tikrame lygyje, kad naujų teisių ūkininkai neįgytų, tik galėtų jas perleisti. Taip būtų sustabdyta žemės ūkio plėtra. Tai būtų Lietuvai pražūtinga“, – svarstė buvęs žemės ūkio viceministras A.Macijauskas.
Gal Lietuvai nereikia žemės ūkio?
Jei ūkininkai taip sunkiai gyvena, jiems nuolat trūksta pinigų, nuolat reikalaujama didesnės paramos, gal tuomet Lietuvai naudingiau būtų atsisakyti žemės ūkio ir mėsą, daržovės, vaisius importuoti iš kitų šalių?
„Noriu atkreipti dėmesį, kad ES ir ES mokesčių mokėtojai tuos pinigus skiria tam, kad Europoje būtų auginamas sveikas, saugus maistas. Konkuruoti su Argentina ar Australija, kurių ūkininkams neprivalomi jokie gamtosauginiai reikalavimai, kurie gali naudoti bet kokius chemikalus ir bet kokius kiekius trąšų, labai sunku. Pavyzdžiui, konkuruoti su argentinietiška jautiena, be paramos, būtų neįmanoma“, – tvirtino A.Macijauskas.
Paklaustas, kodėl lenkai sugeba tuos pačius produktus pagaminti pigiau, A.Macijauskas atsakė: „Konkurencija Lenkijoje yra didesnė, ūkių yra žymiai daugiau. Sovietmečiu Lenkijoje žemė nebuvo nacionalizuota, todėl lenkai neprarado dalyvavimo rinkoje įgūdžio, mokėjimo apsukriai parduoti savo produkciją. Tai teikia Lenkijai didelį pranašumą.“
Papildyta 13 val.: Nacionalinės išmokos – 106 mln. litų
„Papildomoms tiesioginėms nacionalinėms išmokoms yra skirti 106 mln. litų. Jie buvo skirti gruodžio paskutinėmis dienomis, nes radome palikimą – buvo numatyti tik 75 mln. Lt“, – sakė žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. A.Macijausko teigimu, patenkinti ūkininkų poreikius, reikėtų šią sumą padidinti dar maždaug 60 mln. Lt.
 |
| Vigilijus Jukna |
Ministras sutiko, kad gyvulininkystės sektoriuje – kritinė situacija. „Per pastaruosius 4 metus vien tik karvių skaičius sumažėjo apie 18 proc. Tai – didžiulis praradimas. Kitų gyvulių skaičius irgi sumažėjo. Šiandien kiaulienos patys pasigaminame tik apie 52 proc. viso suvartojamo kiekio, t.y. kita dali įvežama, nors anksčiau Lietuva garsėjo kaip kiaulienos eksporto šalis. Gyvulininkystę apėmęs sąstingis.
Kitą savaitę bus patvirtinta darbo grupė gyvulininkystės strategijai iki 2020 m. patvirtinti. Joje bus numatyti konkretūs rodikliai, kuriuos turime pasiekti, nurodyti konkretūs pinigai“, – tikino V.Jukna.
Paaiškinęs, kad finansinę paramą žemdirbiams sudaro europinė ir nacionalinė dalis, ministras išreiškė siekį laisviau disponuoti nacionaliniais pinigais, skiriamais žemės ūkiui, nes šiuo metu jų naudojimą daugeliu atvejų reglamentuoja ES teisės aktai.
Paklaustas, ar įmanoma įvykdyti žemdirbių prašymą garantuoti, kad mokesčiai jiems nebus kaitaliojame bent keturis, metus, V.Jukna aptakiai pažadėjo, kad stengsis nedaryti staigių permainų, kad ūkininkams bus stengiamasi užtikrinti stabilumą.
 |
| Visuotinis Lietuvos žemdirbių suvažiavimas |
Papildysime.
