Jos vadovė Audronė Mikalauskienė pasirašė tai numatantį įsakymą. Jos teigimu, įsigaliojus naujai tvarkai jau pastebėti ryškūs pokyčiai, tačiau realus pokytis bus matomas tik po kelių savaičių.
„Importuojamų siuntų kiekiai akivaizdžiai sumažėjo, bet realus pokytis bus matomas tik po 2-3 savaičių, kai galėsime palyginti importuojamų siuntų kiekius su praeitais mėnesiais“, – pranešime teigė A. Mikalauskienė.
Anot jos, iki kovo 18 dienos per parą į Lietuvą buvo importuojama 20–25 pašarų siuntos iš Rusijos ir Baltarusijos, o šiuo metu įvežama iki 2 siuntų, skirtų Lietuvai.
Importuojami maistiniai grūdai bus tikrinami taip pat, kaip ir pašariniai grūdai: dėl pesticidų likučių, mikotoksinų, metalų (švino, kadmio). Kiek vėliau bus pradėti tyrimai ir produkcijos kilmei nustatyti.
Maistiniais javais laikomi kviečių, rugių, miežių, avižų, kukurūzų, ryžių, grikių, sorų grūdai, o galutiniais javų produktais – kruopos, miltai, sėlenos ar gemalai.
Į padidintos rizikos šalių sąrašą įtrauktos Rusija, Baltarusija, Moldovos vyriausybės nekontroliuojama Padniestrė, Rusijos aneksuotas Krymas ir kitos okupuotos Ukrainos teritorijos bei okupuoti Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regionai.
Muitinės departamento Procedūrų skyriaus vadovė Neringa Motiejūnaitė ketvirtadienį LRT radijui sakė, kad remiantis deklaracijų statistika iš Rusijos ir kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kiekiai „tikrai mažėja“. Anot jos, pernai į Lietuvą rusiškos kilmės kviečių, rugių neimportuota visai, o importuota tik apie 30 tūkst. tonų kukurūzų.
Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas sakė, kad dabar importuotojams pabrango vežamų grūdų mėginių tyrimai, todėl griežtesnės patikros procedūros yra veiksmingos.
Anot jo, panaši kontrolė turėtų būti įvesta ir tranzitu iš Kaliningrado į Klaipėdos uostą vežamiems grūdams.
