Darius Remeika sako, kad šiemet maro, baigiančio apimti visą Lietuvą, piko tikimasi iki birželio pradžios. Iki to laiko, pasak jo, veterinarai turi apžiūrėti kiaulių laikytojų ūkius ir įsitikinti, ar šie naminiai gyvūnai laikomi saugiai.
„Šiais metais maro piko pradžia prasidės anksčiau, nes, turbūt, bus ankstyvesnis pavasaris. Tai susiję su atšilimu ir aukštesne temperatūra, todėl maras pasirodo greičiau“, – Seimo Kaimo reikalų komitete sakė D.Remeika.
Tarnybos vadovo teigimu, veterinarai kiaulių laikytojų ūkius turi patikrinti iki birželio pradžios, kada paprastai ir prasideda maro, kurį perneša šernai, piko pradžia.
„Iki to laiko kiaulių turėtojus turime patikrinti, pakonsultuoti kiek įmanoma, kad jie galėtų maksimaliai apsiginti nuo maro, jeigu yra koks (kiaulių laikytojas – BNS), kuris nesitvarko visiškai, jį (papildomai – BNS) pakontroliuoti tam, kad būtų kuo mažiau naminėse kiaulėse maro protrūkių, mažesnis poveikis visiems kiaulių turėtojams ir mėsos perdirbimo įmonėms“, – aiškino D.Remeika.
Pasak jo, daugiausia, 1030 kiaulių laikytojų ūkių yra Šakių rajone, o kai kuriuose rajonuose – tik po kelis. Iš viso, D.Remeikos duomenimis, veterinarijos inspektoriams reikia patikrinti apie 13 tūkst. kiaulių augintojų.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, Lietuvoje 2019 metais maro kiaulių laikymo vietose nebuvo nustatyta, tačiau toliau plinta tarp šernų: nuo metų pradžios liga patvirtinta 102 vietose 146 šernams (75 nugaišusiems ir 71 sumedžiotam).
Pastarąją savaitę Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute ištyrus pristatytų šernų gaišenų ir skerdenų mėginius, maras buvo nustatytas 3 nugaišusiems ir 4 sumedžiotiems šernams.
Pernai maro protrūkių kiaulių laikymo vietose priskaičiuota 51, dėl to buvo sunaikinta beveik 23 tūkst. kiaulių.
Kiaulių maras Lietuvoje pradėjo plisti 2013 metų pabaigoje, užkrėstiems šernams migruojant iš Baltarusijos. 2014 metais liga išplito ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje.
