Šimtai ūkininkų antradienį nepaisydami sniego ir šalčio su traktoriais suvažiavo į Berlyno centrą protestuoti prieš vyriausybės „vabzdžių apsaugos“ įstatymo projektą.
„Nėra ūkininkų, nėra maisto, nėra ateities“, – skelbė užrašas ant vieno traktoriaus netoli garsiųjų Brandenburgo vartų. „Mes čia, kalbėkitės su mumis“, – buvo parašyta kitame.
Dvejus metus rengta naująja politika siekiama apriboti pesticidų naudojimą Vokietijos žemės ūkio žemėse, kad būtų apsaugoti vabzdžiai, kurių Europoje pastaraisiais dešimtmečiais smarkiai sumažėjo.
Tarp siūlomų priemonių yra draudimai naudoti herbicidus ir insekticidus nacionaliniuose parkuose ir 10 m pločio zonose aplink didelius vandens telkinius.
Kanclerės Angelos Merkel vyriausybė taip pat nori iki 2023 metų pabaigos palaipsniui išgyvendinti prieštaringai vertinamą herbicidą glifosatą ir sugriežtinti trąšų naudojimo taisykles.
Planuojamu įstatymu vabzdžius taip pat siekiama apsaugoti mažinant šviesos taršą naktį ir daugiau teritorijų paskelbiant saugomomis zonomis.
Mes ne prieš vabzdžių apsaugą, bet ją reikia pritaikyti prie šiuolaikinės žemės ūkio praktikos.
„Mes ne prieš vabzdžių apsaugą, bet ją reikia pritaikyti prie šiuolaikinės žemės ūkio praktikos“, – sakė 28 metų ūkininkas Wilke Luersas, sėdėdamas prie savo traktoriaus vairo per protestą Berlyne.
Vyriausybė tvirtina, jog reikia skubių veiksmų, nes vabzdžiai „atlieka svarbų vaidmenį ekosistemose“.
Biologai jau seniai perspėja, kad spartus vabzdžių populiacijų mažėjimas veikia rūšių įvairovę ir kenkia ekosistemoms sutrikdydamas natūralias mitybos grandines bei augalų apdulkinimą.
„Pernelyg užtruko“
Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) laiške kanclerei rašė, kad planuojamas įstatymo projektas galėtų 7 procentais sumažinti žemės ūkio žemių.
Asociacija paragino ūkininkus ir aplinkosaugininkus „bendradarbiauti“ ir vietoje draudimų taikyti skatinimu pagrįstas priemones.
Tačiau Tomas Brueckmannas iš aplinkosaugos organizacijos „Grune Liga“ atmetė tokius pasiūlymus.
„20 metų bandėme su jais bendradarbiauti – tai neveikia“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
20 metų bandėme su jais bendradarbiauti – tai neveikia.
Jo organizacija ragina vyriausybę nešvelninti planų susidūrus su žemės ūkio bendrovių spaudimu.
„Vyriausybė privalo pagaliau įtvirtinti įstatyme vabzdžių apsaugos priemonių paketą, dėl kurio įsipareigojo prieš dvejus metus, – sakoma organizacijos pareiškime. – Tai pernelyg užtruko.“
Aplinkos ministrė Svenja Schulze iš centro kairės Socialdemokratų partijos pasiūlymus dėl vabzdžių apsaugos pirmą kartą pristatė 2019 metais.
Tačiau vyriausybės pritarimas ne kartą buvo atidėtas dėl konservatyvios žemės ūkio ministrės Julios Klockner prieštaravimų. Ministrė siekė išimčių kai kurioms taisyklėms.
Galutinis ministrų kompromisas bus paskelbtas trečiadienį.
Žaliasis poslinkis
Vokietijos ūkininkų ir aplinkosaugos aktyvistų nesutarimai pastaraisiais metais padidėjo, augant susirūpinimui klimato kaita, kurį taip pat kurstė jaunimo vadovaujami protestai „Penktadieniai už ateitį“ (Fridays for Future).
Opozicinė Žaliųjų partija per apklausas dabar reguliariai lieka antroje vietoje po A.Merkel konservatorių bloko, todėl labai tikėtina, kad ji pateks į koalicinę vyriausybę po rugsėjį įvyksiančių visuotinių rinkimų.
Visuomenės nuotaikų pasikeitimas paskatino A.Merkel vyriausybę imtis veiksmų dėl gyvūnų gerovės. Pastaruoju metu buvo pažadėta sustabdyti masinį gaidžiukų pjovimą ir paršelių kastravimą be anestetikų.
Tačiau ūkininkai skundžiasi, kad naujų priemonių kaštai atitenka jiems ir kad dėl griežtesnių taisyklių jie negalės konkuruoti su pigesne žemės ūkio produkcija iš užsienio.
2017 metais Vokietijoje atlikta didelio masto studija buvo tarp pirmųjų, kuriomis skelbtas pasaulinis pavojus dėl vabzdžių populiacijų nykimo. Tyrimo metu nustatyta, kad matuojant svoriu, skraidančių vabzdžių populiacijos Vokietijos gamtos draustiniuose per 27 metus sumažėjo daugiau kaip 75 procentais.
Tuomet pasigirdo perspėjimų dėl „ekologinės apokalipsės“.
