Saulėtas ir šviesus ne tik pietinėje įkalnėje augantis 1,1 ha Inos vynuogynas, bet ir jos ūkio pavadinimas – „Geltoni botai“. Kad kaime be tokio apavo neišsiversi, aišku kiekvienam, tačiau vilnietė inžinierė ir tokią pat profesiją turintis jos vyras nebijojo nei kaime esančio purvo, nei jų laukiančio sunkaus darbo.
„Visada norėjome bent mažo žemės lopinėlio, kuriame galėtume auginti vynuoges. Idėjų turėjau daugybę, o žinių – mažai, todėl įstojau į Vilniaus kolegiją, kur ir sužinojau, kad ūkiui įkurti galiu gauti paramą. Tada ir pradėjome ieškoti sodybos su pietiniu šlaitu. Nusipirkę sodybą, pateikėme paraišką KPP priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sričiai „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ ir gavome 36,5 tūkst. eurų paramos. Tų pinigų užteko gervuogių, aviečių, juodųjų serbentų bei vynuogių sodinukams, gervuogių bei vynuogių atramoms, vieloms įsigyti ir už darbą sumokėti“, – pasakojo I.Grecka.
Jauni ūkininkai išnaudoja savo pagrindinę inžinieriaus profesiją – abu sutartinai remontuoja ūkio pastatus, planuoja įrengti konferencijų salę ir kitas edukacijos erdves, nes nori, kad sodyba taptų žemės ir kaimo pasiilgusių miestiečių poilsio vieta. Ina planuoja rengti mokymus, kviesti žmones į ūkio šventes, rengti pramogas vaikams, kurie čia galės ne tik palakstyti, bet ir pasiskinti nuo krūmo uogų, sužinoti, kaip jos auginamos. Taip patraukliai Ina imsis propaguoti gyvenimą kaime, nes yra įsitikinusi, kad tai nuostabi vieta, kurioje galima savo vaikams suteikti nerūpestingą vaikystę ir išmokyti nuo mažens vertinti darbą.
Darbo tokiame ūkyje tikrai daug: apie vynuogių ir vaiskrūmių sodinukus tupinėti reikia nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, ir rezultatai ne visada džiugina. Su viltimi žiūrinti į pirmąsias vynuogių kekes, I. Grecka dabar sprendžia tikrų tikriausią galvosūkį – kaip apsaugoti vynuoges nuo paukščių antskrydžių. Nemažai rūpesčių šiemet kelia ir grybų auginimas. Ant kelmelių augančių shiitake grybų šiemet beveik nėra. Medieną išdžiovino šalnos bei vasaros sausra.
Ina džiaugiasi, kad apie Vilnių, kur žemdirbystė visada buvo podukros vietoje, kuriasi vis daugiau ūkių. Juose šeimininkaujantys jauni žmonės buriasi į asociacijas, bendrauja, dalijasi patirtimi.
„Galiu visiems pasakyti: geresnio starto ūkininkavimui, kaip Lietuvos kaimo plėtros programa, niekas negali suteikti. Jei nebūtume gavę paramos, nieko nebūtų buvę. Tikiuosi, kad mūsų pavyzdys įkvėps daugiau jaunų žmonių rinktis gyvenimą kaime“, – tvirtina I. Grecka.
KPP veiklos sritis „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ buvo orientuota į kartų kaitos palaikymą, todėl paėjusį finansavimo laikotarpį tapo populiariausia paramos priemonė – patvirtinta daugiau kaip 2700 paraiškų, o pernai gauta net 670 paraiškų.
Įtraukti į veiklą jaunus žmones – vienas iš Strateginio plano tikslųJaunų žmonių įtraukimas į žemės ūkio veiklą – vienas iš Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023– 2027 m. strateginio plano (SP) tikslų. Jiems finansiškai remti skirta priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas (įskaitant finansines priemones)“. Ši priemonė turėtų tapti ar patrauklesnė, nes vietoj 40 tūkst. eurų maksimalios paramos dabar bus teikiama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka ir suteikta galimybė papildomai pasinaudoti lengvatine paskola, tad bendra suma išaugo iki 100 tūkst. eurų.
Kaip ir anksčiau, paramos galės prašyti ne vyresni kaip 40 m. amžiaus ūkininkai, kurie pirmą kartą steigiasi žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojai. Svarbu tai, kad nuo valdos ir/ar ūkio įregistravimo iki paraiškos pateikimo negali būti praėję daugiau nei 24 mėn. Parama teikiama ūkiams, kurių planuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, yra nuo 12 000 Eur (anksčiau buvo 8000 Eur) iki 70 000 Eur.
Bet SP 2023–2027 m. jaunieji ūkininkai gaus gerokai didesnes tiesiogines išmokas. Anksčiau jie už pirmuosius 90 ha gaudavo po 87 Eur/ha, o dabar už pirmuosius 70 ha jiems bus mokama po 137 Eur/ha. Palankesnės paramos sąlygos jauniesiems ūkininkams yra numatytos ir įgyvendinant kai kurias kitas intervencines priemones.
