Žemės ūkio ministras sako, kad laikinąjį įstatymą siūloma papildyti susijusių asmenų sąvoka. T.y., kad tas pats asmuo, įsteigęs ir valdantis kelias įmones, per jas negalėtų supirkti daugiau žemės nei jos leidžiama. Iš valstybės galima įsigyti iki 300 hektarų, iš privačių asmenų – iki 200 hektarų žemės. Taip pat siūloma pirmumo teisę įsigyti žemę suteikti bendrasavininkiams, dabartiniams jos ar kaimyninių sklypų naudotojams.
„Tačiau šis prioritetas būtų siūlomas taikyti [tokiu principu]: jei tai juridinis asmuo, kad jo pajamos būtų iš žemės ūkio veiklos ne mažesnės kaip 50 proc.; o jei tai fizinis asmuo, kad būtų įregistravęs ūkį ir kad jis tiesiogiai jame dirbtų. Siūlomi būtent tokie saugikliai, kurie apsaugotų ir suteiktų pirmumo teisę įsigyti tiems, kas ją tikrai dirba, o ne rengiasi spekuliuoti“, – aiškina žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.
Premjeras tikina, kad siūlomos įstatymo pataisos nėra pavėluotos.
„Šis sprendimas tikrai nėra pavėluotas. Manau, Seimas jam irgi pritars, ir bus tam tikri apribojimai tiek perkant, tiek parduodant žemę išvengiant spekuliatyvinių instrumentų panaudojimo šitoje srityje“, – tikina premjeras.
Tačiau Žemės ūkio rūmų pirmininkas teigia, kad įgyvendinti panašius apribojimus buvo siūloma jau gerokai ankščiau.
„Šiek tiek stabilizuos situaciją, bet nieko nebepakeis, nes praktiškai jau šiandien žemė yra perskirstyta. Šiandien iš valstybės nelabai kas liko, ką būtų galima nupirkti“, – nuomonę išsako Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Žemės ūkio rūmų vadovas sako, kad jau dabar iki penktadalio žemės ūkio paskirties žemės per tarpininkus yra įsigiję užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys.
