Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 02 17 /14:28

Sprendimas dėl maisto produktų tiekėjų bei pirkėjų reguliavimo atidėtas dar savaitei

Vyriausybė trečiadienį vėl atidėjo sprendimą griežčiau reguliuoti prekybą žemės ūkio ir maisto produktais, siekiant išlaikyti derybinės galios pusiausvyrą tarp maisto tiekėjų ir pirkėjų. Lietuva per šiuos metus į nacionalinę teisę turi perkelti reguliavimą griežtinančią Europos Sąjungos direktyvą.
Grūdai
Grūdai / J. Andriejauskaitės / 15min nuotr.

„Atidėsime antrą klausimą kitai savaitei, kadangi čia Seimui turime teikti, dar turime šiek tiek laiko pasitarti", – Vyriausybės pasitarime kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.

Praėjusį trečiadienį klausimas taip pat buvo atidėtas savaitei.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) teigimu, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse dažnai nėra pusiausvyros tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjų ir pirkėjų. Didesni ir daugiau derybinių galių turintys pirkėjai siekia nustatyti sau naudingas sąlygas pirkimo-pardavimo sutartyse, o smulkūs tiekėjai dažnai yra nepajėgūs susitarti dėl lygiaverčių sąlygų su stambesniais pirkėjais.

ŽŪM Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius anksčiau BNS sakė, kad šiuo metu Lietuvoje reguliuojami tik penkių didžiųjų prekybos tinklų veiksmai, tačiau naujas reguliavimas apims visą maisto tiekimo grandinę nuo žemdirbio iki mažmeninės prekybos.

Pasak jo, direktyva gins silpnesnės pusės – tiekėjų interesus prieš stambesnius pirkėjus, kai tiekėjų apyvarta bus mažesnė nei 350 mln. eurų. Be to, nuostatos turės būti taikomos žemės ūkio ir maisto produktų pirkėjams, kurių apyvarta didesnė nei 2 mln. eurų.

Anot E.Pranckevičiaus, direktyva numato, kad už visus žemės ūkio ir maisto produktus turi būti atsiskaitoma ne ilgiau nei per 60 dienų, o už šviežius, greitai gendančius produktus – per 30 dienų.

Taip pat numatyta, kad pirkėjas negali atšaukti ar atsisakyti greitai gendančių produktų anksčiau nei prieš 30 dienų. Be to, draudžiama reikalauti iš tiekėjų sumokėti už produktų sugedimą ar praradimą, atskleisti tiekėjo komercines paslaptis bei reikalauti, kad tiekėjas kompensuotų išlaidas, susijusias su vartotojų skundų nagrinėjimu.

ŽŪM duomenimis, bauda už pažeidimus pirkėjui su 100 mln. eurų metų pajamomis galės siekti ir iki 700 tūkst. eurų.

Pritarus Vyriausybei, šiuos pakeitimus dar turėtų svarstyti Seimas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos