Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vytenis Andriukaitis: Lietuva per metus importuoja apie 1 mln. t genetiškai modifikuotų pašarų

Jokie maisto saugos standartai nėra, nebuvo ir nebus derybų objektas, ES ir JAV tariantis dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų sutarties, tikina Lietuvos eurokomisaras Vytenis Andriukaitis. O modifikuoti pašarai, pasak eurokomisaro, į Lietuvą importuojami ir dabar.

– Dabar dėl genetiškai modifikuotų produktų. Europos Parlamentas (EP) jau yra pritaręs, kad valstybės pačios sprendžia, ar auginti tuos produktus pas save, ar ne. Tai prašau pasakyti, ar šiuo metu sprendimas jau galioja – jau Lietuva pati sprendžia?

– Dėl kultūrinių augalų auginimo žemės ūkyje – taip. Ta teisė jau yra suteikta nuo balandžio mėnesio. Dėl pašarų, dėl genetiškai modifikuotų augalų naudojimo pašarams kol kas vyksta diskusijos. Mes, EK, siūlome, kad, jeigu mes aprobavome, kad tie pašarai nekenksmingi sveikatai, bet yra kažkokių priežasčių šalyje nenaudoti tų pašarų, prašome, tai bus jūsų teisė nuspręsti. Šis pasiūlymas dabar yra karštas taškas diskusijose su EP ir Europos Taryba.

Tikrai Lietuva importuoja genetiškai modifikuotus pašarus ir naudoja juos žuvų fermose, paukštidėse ir gaminant visą galvijieną.

– O tai šiuo metu Lietuvoje gyvuliai nėra šeriami tokiais pašarais?

– Aišku, kad šeriami.

– Tai apie ką tada ES ir JAV sutarties priešininkai šneka?

– Dažnai naudoja argumentus arba neturėdami visos informacijos, arba nutylėdami. Tikrai Lietuva importuoja genetiškai modifikuotus pašarus ir naudoja juos žuvų fermose, paukštidėse ir gaminant visą galvijieną. Naudoja genetiškai modifikuotą soją vos ne iki milijono tonų – virš 800 tūkst. per metus. Tai klausimas, kas atsitiktų, jeigu dabar staiga Lietuva nuspręstų sustabdyti importą? Įsivaizduokite, kas tada įvyktų. Kita vertus, jeigu keisi brangesniais pašarais, gausi brangesnę produkciją. Ką pasakys vartotojai? Čia būtų ekonominė katastrofa.

– Tai ko tada siekiama tokiu riksmu?

– Transatlantinė prekybos sutartis yra vienas iš naujų kertinių akmenų stiprinant ES ir JAV ryšius, kadangi ji atveria galimybes užtikrinti dviejų galingų rinkų harmoningesnę plėtrą, dviejų galingų rinkų bendradarbiavimą ir kooperaciją. Ir, be to, atveria galimybes mokslui, investicijoms, darbo vietoms, naujiems produktams. Tai iš tiesų būtų lūžis geopolitiniame kontekste.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Vytenio Povilo Andriukaičio spaudos konferencija po pilvo operacijos
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./

Ir, aišku, kad yra pakankamai daug jėgų, kurios tam priešinasi, kurios nesuinteresuotos stipresne ES ir JAV ateitimi. Ir čia prisigalvojama pačių įvairiausių motyvų, bet pagrindiniai, patikėkite, yra geostrateginiai.

– Lietuvoje ryškiausiai besipriešinantys šitai sutarčiai yra žalieji, jų atstovas EP Bronis Ropė netgi atvirai balsuoja prieš šitą sutartį. Jūs buvote su juo susitikęs, Jūs kalbėjotės, išdėstėte savo argumentus?

– Taip, mes su juo kalbamės. Aš į jo visus argumentus pateikiu atsakymus.

– Panašu, neįtikinote.

– EP aš stebiu dalykus, kurie nukreipti ne į ES lygmenį. Dažnai siunčiami signalai vietinių valstybių politinėms rinkoms. Ir čia ne išimtis Didžiosios Britanijos UKIP ar Prancūzijos Nacionalinis frontas, siunčiantis signalus ir ypač eksploatuojantis fitosanitarijos temą. Bet jie siunčia signalus savo rinkoms, nes bus rinkimai, bus žmonės, jie balsuos už kai kurias politines partijas. O rinkimų kalendorius visiems yra akivaizdus. Lietuvoje – kiti metai. Aš čia nekomentuoju. Neturiu teisės. Palieku be atsakymo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?