Lietuvos žaliųjų partija oficialiu raštu kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją, ragindama peržiūrėti naują tvarką. Nerimaujama, kad sprendimas turės neigiamos įtakos daugiametėms pievoms, todėl ministerijos teiraujamasi, ar šiuo metu yra vykdoma ariamų pievų kontrolė ir kaip ketinama užtikrinti jų apsaugą.
„Neturėdami kur dėti nupjautą žolę gyvulių neauginantys ūkininkai šiemet pradėjo masiškai arti daugiametes pievas, įterpdami žolę į žemę. Dėl to kyla grėsmė, kad pievų plotas žymiai sumažės. „Natura 2000“ teritorijose šiuo metu nėra jokių saugiklių pievų suarimui. Suarti pievų oficialiai negalima tik tuose plotuose, kuriuose yra kartografuotos Europos Bendrijos svarbos natūralių ir saugomų rūšių pievų buveinės. Atsižvelgiant į dabar stebimą tendenciją, tikėtina, kad bus viršytos leistinos pievų suarimo apimtys, o tai grės pareiga valstybei jas atstatyti“, – svarsto dr. I.Laurušonė.
Anot jos, uždraudus žolės mulčiavimą, nebuvo numatyta, kaip bus sprendžiamas susidarančios biomasės panaudojimo klausimas. Skaičiuojama, kad visoje Lietuvoje dėl naujos tvarkos susidarys apie 1-1,5 mln. tonų fitomasės, kuri gali tapti taršos šaltiniu.
„Kadangi šiuo metu nėra galimybės žaliąsias atliekas kompostuoti, neaišku, kur ūkininkai turėtų dėti nušienautą ir išvežtą iš lauko žolę, kad būtų suvaldytos aplinkosauginės rizikos. Be to, kyla klausimas, kaip ketinama tęsti apleistų žemės plotų atstatymą. Žolės smulkinimas yra vienas ekonomiškiausių ir paprasčiausių žemės bei kraštovaizdžio tvarkymo procesų, kuris palieka mažiausią CO2 pėdsaką, o tai Europos žaliojo kurso kontekste yra siekiamybė, padedanti kurti tvarų ir klimatui neutralų žemės ūkį“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos atstovė.
Dr. I.Laurušonės įsitikinimu, atsisakius žolės smulkinimo, kaip vienos iš žemės atstatymo technologijų, apleistų ir blogos agrarinės būklės plotų tik daugės. Be to, keliamas klausimas, kodėl Lietuva draudžia žolės smulkinimą, kai Europos lygiu tai laikoma gerąja praktika siekiant palaikyti gerą žemės agrarinę būklę.
Ministerijai adresuotame rašte taip pat nurodoma, kad toks sprendimas apsunkina smulkiuosius ūkininkus, kadangi nenumato laiko išankstiniam pasiruošimui ar pereinamojo laikotarpio prisitaikymui prie naujų reikalavimų.
