Prie pat įvažiavimo į Joniškį išsirikiavusi didžiulė traktorių eilė. Visi jie laukia, kad kelios kone greta įsikūrusios bendrovės priimtų derlių.
Tarp gausybės diktų traktoristų ir smagiai besišypsanti panelė. Tai Monika Košubaitė. Jai greit bus 19. Mergina yra kone vienintelė jos tėvo viltis.
Mergina šiandien čia atvažiavo jau trečią kartą. Kombainai kulia rapsą, o jį veža į Joniškį beveik nuo Meškuičių. Tai – apie 20 kilometrų.
„Stengiuosi laikytis kuo dešiniau, kad vairuotojams mažiau kliūčiau. Kai kurie aplenkę pristabdo ir šypsosi – ne kasdien pamatysi merginą prie traktoriaus vairo. Man taip pat nuo tokio dėmesio kyla šypsena“, – sako jauna ūkininkė.
Mergina planuoja studijuoti agronomiją. Norėtų gilinti ir buhalterines žinias: „Stosiu Kaune į agronomiją – nemanau, kad viską žinau apie tai. Buhalterę vis tiek teks samdyti.“
Nuo šeštos klasės vairuoju traktorių. Iš pradžių leisdavo voluoti laukus. Dabar vežioju derlių.
Dabar Košubų ūkį sudaro apie 500 hektarų. Monika planuoja kurti savo ūkį. Žinoma, tuo pačiu, laikui bėgant, perimti ir tėvo valdomą žemę.
Mergina turi du brolius. Abu mėgsta pasidarbuoti ūkyje, puikiai valdo žemės ūkio techniką.
„Vasarą, per patį darbymetį, broliai padeda nuimti derlių. Galima sakyti, kad man tenka juos samdyti“, – šypsodamasi pasakoja mergina.
Ar sunku vairuoti traktorių „Belarus“? „Nieko sudėtingo. Gal net lengviau už automobilį. Devyni bėgiai, dar tiek pat palėtintojų. Nuo šeštos klasės vairuoju traktorių. Iš pradžių leisdavo voluoti laukus. Dabar vežioju derlių“, – sako mergina.
Ar geras derlius? Monika sako, kad dauguma ūkininkų jau išmoko auginti rapsus. Anksčiau derlius būdavo gana menkas. Dabar jis siekia apie keturias tonas iš hektaro.
150 hektarų – ne ūkis, o hobis
Eilėje stovi ir daugiau traktorininkų. Trisdešimtmetis Edvinas pats ūkininkauja. Turi 150 hektarų. Dabar veža savo derlių, bet vėliau, kai pabaigs, padės kitiems stambesniems ūkininkams.
Vyras nesiskundžia gyvenimu. Net ir būdamas ne didžiuliu žemvaldžiu, jis sugeba suktis: „Man ūkininkauti patinka. Tai kaip hobis. Vakar grįžau namo trečią valandą nakties ir nesiskundžiu.“
Grūdų supirkėjai pavasarį ir vasarą ūkininkams chemiją ir trąšas teikia skolon. Atiduoda derliumi.
Ūkininkai atskleidžia, kad dauguma darbar išsirikiavusių traktorių pirmąjį derlių atveža už skolą.
Grūdų supirkėjai pavasarį ir vasarą ūkininkams chemines medžiagas ir trąšas teikia skolon. Atiduoda derliumi. Kartais tenka ir pusę derliaus atiduoti.
Dažnai per patį darbymetį grūdus priimančiose bendrovėse nebebūna vietos. Pila derlių tiesiog kieme.
Kitas traktorininkas Zenonas dirba pas ūkininką. Dabar pluša nuo ryto iki vėlaus vakaro. O ką tenka veikti žiemą? Pasirodo, ūkininkai gerų mechanizatorių nepaleidžia – suranda jiems kitokio darbo.
„Darbo netrūksta. Remontuoju techniką. Rusiška genda dažniau. Štai ir priekabą savo rankomis pagaminome. Tris mėnesius keliese dirbome. Iš pradžių buvo tik ašys. Visą rėmą ir bortus patys padarėme. Priekabos nėra pigios“, – pasakoja Zenonas.
2000 eurų – kombainininko minimumas
Važiuojame toliau. Vienur javų laukai stovi lyg mūras. Kitur – viskas išguldyta. Nejau vėjas pasirinko kur stipriau pūsti? Viskas daug paprasčiau.
Vadybininkai kelis mėnesius bruka ūkininkams įvairias trąšas ir priedus. Suokia įvairias pasakas apie būsimus orus ir preparatų veiksmingumą.
2000 eurų per kūlimo mėnesį – minimumas.
Ūkininkai padaugina medžiagų, kurios neva didina derlių ir pagaili investuoti į stiebo tvirtumą. Stipresnis vėjas – ir javai sugula. Moralas – ūkininkams dera naudotis savo galva ir nepasiduoti vadybininkų saldiems pažadams.
Kiek uždirba mechanizatoriai? Nė vienas ūkininkas to neišduoda. Pavyksta išsiaiškinti tik tiek, kad 2000 eurų per kūlimo mėnesį – minimumas. Kiti sako pernai yra mokėję ir 3000 eurų.
