Traktoriais – po Vilniaus gatves
Protestuodami prieš Lietuvos valdžios institucijų vykdomą žemės ūkio politiką, pusšimtis Vilniaus ir Šalčininkų rajono ūkininkų traktoriais atvyko į protesto akciją sostinėje. Daugiau nei 50 traktorių kolona, lydima policijos, pusantros valandos važinės Vilniaus gatvėmis. Prieš vidurdienį ji pajudėjo Vilniaus gatvėmis.
Kolonai judant Vilniaus gatvėmis formavosi spūstys Konstitucijos prospekte, Geležinio vilko gatvėje, žiede prie buvusio Edukologijos universiteto, dabar Vilniaus kolegijos.
Nors valdžioje – „valstiečiai“, šalies ūkininkai tvirtina, kad jiems trūko kantrybė. Ketvirtadienį Vilniuje, Kaune ir kituose Lietuvos miestuose mokesčių didinimais ir mažomis produkcijos supirkimo kainomis nepatenkinti ūkininkai traktoriais vyksta į masinę protesto akciją.
Vilniuje, Didžiojoje Riešėje, ūkininkai į protestą atvažiavo su daugiau nei 50 traktorių.
Planuota, kad traktorių kolona judės Molėtų plentu, Mokslininkų, Jeruzalės, Kalvarijų gatvėmis, Konstitucijos prospektu, Geležinio Vilko gatve ir Molėtų plentu.
Šia protesto akcija mes norime pasakyti valdžiai, kad už poros trejeto metų Lietuva nežinia, ką valgys, nes mus nori sužlugdyti, – sakė Vilniaus rajono ūkininkė B.Poteiko.
Akcijoje dalyvaujančius ūkininkus labiausiai piktina pasiūlymai nuo 2020 metų didinti individualios veiklos mokesčius, kelti dyzelino akcizą, mokesčius už žemę. Be to, žemdirbiai tvirtina, kad juos žlugdo ir labai žemos žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.
„Tai taiki protesto akcija „Lietuva, tavo kaimas miršta“. Šia protesto akcija mes norime pasakyti valdžiai, kad už poros trejeto metų nežinia, ką valgys Lietuva, nes mus nori sužlugdyti. Mes norime politikams pasakyti, kad nenorime taip gyventi. Juk šiuo metu žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos labai žemos, nors mėsa parduotuvėje smarkiai brangsta. Norime, kad valdžia mus išgirstų, kad nedidintų žemės, individualios veiklos mokesčių, nes dabar juos planuojama didinti nepriklausomai, ar dirbi 5 ha ar 150 ha žemės“, – 15min tvirtino proteste dalyvaujanti Vilniaus rajono ūkininkė Božena Poteiko.
Ūkininkė skundėsi, kad mėsos, pieno perdirbėjai ne tik laiko žemas supirkimo kainas, bet ir įžūliai elgiasi.
„Jautienos kilogramas parduotuvėje kainuoja 6 eurai, o mėsos perdirbėjai už gryną svorį man moka tik 1 eurą. Aš mažą buliuką perku už 300 eurų, o jį užauginusi po pusantrų metų gausiu tik 600 eurų. Vadinasi, per pusantrų metų uždirbsiu tik 300 eurų. Lyg to negana, atvažiuojantys supirkėjai dar grasina, kad kitais metais jiems dar ir už dyką atiduosiu produkciją“, – piktinosi ūkininkė.
B.Poteiko pridūrė, kad jei nesulauks valdžios dėmesio į ūkininkų reikalavimus – žadama kitą mėnesį protestuoti priešais parlamentą.
„Tuomet jau važiuosime per visą Vilnių, gal ir su pažeidimais: signalizuosime, kur negalima, blokuosime kelius, kad mus išgirstų. Juk turi atkreipti į mus dėmesį“, – sakė ūkininkė.
Vilniuje į ūkininkų protesto akciją atvyko ir Šalčininkų ūkininkai. Vienas jų – dėl žemų mėsos supirkimo kainų besiskundžiantis Andžejus Šostakas.
Ūkininkai Vilniuje įspėjo, kad jei į jų reikalavimus nebus atsižvelgta, gruodį žemdirbiai iš visos Lietuvos traktoriais vyks prie Seimo.
„2014–2016 metais laikiau 190 galvijų, o šiais metais tik 28, o kitais metais planuoju nebelaikyti, nes nebeturiu tam pinigų“, – 15min tvirtino Šalčininkų rajone ūkininkaujantis A.Šostakas. Per 300 hektarų nuosavos žemės turintis ūkininkas nuo kitų metų žada verstis tik žemdirbyste.
Šalčininkų rajono ūkininkas Kamalas Zulfijevas pridūrė, kad situacija katastrofiška ne tik dėl itin žemų pieno supirkimo kainų, bet ir pieno perdirbėjų savivaliavimo.
„Situacija katastrofiška. Pieno supirkėjai priverčia ūkininkus pasirašyti sutartis, net nenurodydami sutartyje supirkimo kainos. Spaudoje dažnai neteisingai visuomenė informuojama, kad maisto produktų kainos didėja, nes ūkininkai padidino kainas, bet kad ūkininkai neturi jokių svertų padidinti kainos“, – 15min sakė ūkininkas.
„Užkišo“ kelią
Į gatves su traktoriais ūkininkais išvažiuoja ir kituose miestuose. Kaune nuo 11 valandos maždaug 150 traktorių stovi Babtų, Vandžiogalos ir Garliavos apylinkių seniūnijų keliuose. Iš viso į akciją su traktoriais ketina atvykti maždaug pusantro šimto Kauno rajono ūkininkų.
Apie 9.30 valandą tauragiškiai internete dalijosi pranešimu apie tai, kad traktorių kolona „užkišo“ kelią Skaudvilė–Tauragė.
„Spūstis nuo Skaudvilės – artėja link Tauragės“, – pranešė protestą vaizdo įrašu užfiksavęs internautas.
Netrukus traktoriai jau judėjo Tauragės miesto gatvėmis. Su 15min protesto nuotraukomis pasidalino ir šilutiškiai.
Prašo tik netrukdyti dirbti
Prie protesto akcijos antradienio rytą prisidėjo ir apie pusantro šimto Kauno rajono ūkininkų. Viena protestuotojų grupė rinkosi Babtų seniūnijoje, ties automagistrale Kaunas–Klaipėda esančiame Kaniūkų kaimo kelyje. Antroji protestų vieta – kelyje A8, ties Vandžiogala. Trečia – Garliavos apylinkių seniūnijoje, Kazliškių kaime, Geležinkeliuko gatvėje.
Lapkričio 26-osios rytą išplatintas pranešimas, kad Seime buvo atmesti siūlymai panaikinti lengvatą, kuri šiuo metu taikoma šildymui naudojamam gazoliui, dar vadinamam „raudonajam kurui“. Be to, nuspręsta, kad nebus dvigubinamas akcizas žemės ūkyje naudojamam „žaliam dyzelinui“. Rodos, ūkininkai pasiekė tam tikrą pergalę, tačiau Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė mato kitus akcijos tikslus.
„Protestuojam šįkart taikiai. Ir ne tik dėl mokestinių sprendimų, kurie buvo paskutinis lašas taurėj kantrybės. Norime visuomenei save parodyti, kad gaminame visiems saugų, sveiką maistą, kad esame reikalingi. Kodėl visi nuo mūsų nusigręžė? Kai pradėjom rinktis į mitingą, Seimas susizgribo, kad reikia pagaliau išgirsti tuos ūkininkus. Kol neišvažiuojame, kol neparodome, tol nereikalingi niekam. Esu dabar kelyje. Važiuoja ūkininkai su traktoriais. Džiaugiasi širdis, kokie mes esame vieningi. Ūkininkams, reiškiasi, labai skauda, kad jie renkasi į šią akciją“, – džiaugsmu tryško G.Staliūnienė, atskleidusi, kad Kauno rajone aktyviai ūkininkaujančių ūkininkų yra apie 200.
Kol neišvažiuojame, kol neparodome, tol nereikalingi niekam.
Pasak jos, per pastaruosius trejus metus mokesčiai ūkininkams augo penkis kartus, jų ketverius metus iš eilės negailėjo ir klimato kaitą išgyvenanti gamta. Kadangi požiūris į ūkininką – negatyvus, bankai pradėjo taip pat neigiamai šnairuoti, o juk visi žemdirbiai gyvena iš paskolų.
„Norime, kad jaunimas ateitų į žemės ūkį, bet vykdome tokią politiką, nukreiptą prieš žemės ūkį, tai jaunimas ir abejoja, ar verta čia eiti ir rizikuoti, investuoti į šaką, kuri galbūt netrukus išnyks. Istorija primena tokius laikus, kai Lietuvai buvo blogai, tai valdininkai turėjo po žąsį visi nusipirkti, kad tik išlaikyti žemės ūkį. O dabar, kai valstybė gali padėti... Mums nieko nereikia, nieko neprašome – tiesiog netrukdykit dirbti“, – teigė G.Staliūnienė, patikinusi, kad Kauno rajone – mažiau besiverčiančių gyvulininkyste, tačiau vietos ūkininkai ieško alternatyvių ūkininkavimo būdų, pvz., augina šilauoges.
Jei ne gamta, tai valdžia
15min žurnalistė nuvyko į Kazliškių kaimą, kur Geležinkeliuko gatvėje stovėjo rūke paskendęs ketvirtis šimto ūkininkų traktorių. Pravažiuojančios sunkiasvorės mašinos jų veiksmus palydėdavo palaikančiais pypsenimais.
„Dar mūšis nelaimėtas, dar neaišku. Kai patvirtins Seimas savo sprendimus, kai matysim juodu ant balto parašyta, sutiksim su viskuo. Buvo visokių laikų, bet dabar susiklosčiusi situacija išties yra prasta. Didžiausia problema – mokesčiai. Negauname konkurencingų išmokų. Siekiame, kad būtų viskas suvienodinta, kad galėtume konkuruoti su kitomis šalimis, – Lenkija, Ukraina, Rusija. Produkcijos supirkimo kainos nukrito iki minimumo, o sąnaudos didėja. Pradedame neišgyventi. Ketverius metus gamta skandino – labai prasta produkcija buvo. Sunku derlių buvo imti. Dabar dvejus metus iš eilės sausra. Einame ne į pliusą, o minusą. Tai jei ne gamta, tai valdžia, jei ne valdžia, tai gamta – kas nors nuolat kanda. Dar prijungti čia Kauno rajoną sumąstė, plečiasi gyvenamieji plotai, tad tuoj ūkininkausime mieste. Mokesčiai dar kils. Ar nesinori visko mesti? Galvojame. Jei taip ir toliau tęsis... Ūkiai ir šiaip mažėja“, – pakalbintas teigė 700 hektarų dydžio augalininkystės ūkio Dievogaloje savininkas Antanas Juočionis.
Antanas ūkininkauja nuo 1990-ųjų. Ūkyje naudoja 8-9 transporto priemones, kurioms per metus prireikia 80 tonų žaliojo kuro. Litras tokio kuro kainuoja apie 0,7 euro. Jo prižiūrimos žemės našumas nėra didelis – 30-50 proc., tad mokestis už žemę siekia 100-150 eurų per metus.
„Visi galvoja, kad gerai gyvenam, su džipais važinėjam. Gal tik 2008-ieji geri buvo. Draugas paskaičiavo, kad už tai, kas liko pardavus viską, ką užaugino, sugebėjo tik mobilųjį telefoną sau ir sūnui nupirkti. Visai nėra stabilumo kainose. Su euru atėjo visos problemos. Antri metai esame priversti produkciją lenkams parduoti“, – aiškino su trim traktoriais į akciją atvykęs Antanas.
Dėl visko kalti ūkininkai
Kartu su tėvu Dievogaloje ūkininkaujantis ir 300 hektarų žemės ūkį valdantis Dainius Povilaitis prisipažino baigęs inžinerijos mokslus, visus agronomijos pagrindus jis įgijo tik iš savo gimdytojo. Paklaustas, ar mato ateitį ūkyje, pašnekovas patikino, kad nėra viskas taip blogai. Labiausiai jam nepatinka valdžios, žiniasklaidos, politinių jėgų požiūris į ūkininką.
„Anksčiau taip kalbėdavo apie verslininkus. Dabar dėl visko kalti ūkininkai. Dėl taršos, dėl visko. Dar tas popierizmas, neduodantis naudos. Visokie įsipareigojimai. Negali auginti, ką nori. Ar yra kas gero mūsų srityje? Visur galima gerų dalykų įžvelgti. Gamta gera. Aišku, pastaruosius keletą metų problemų buvo, bet turime pakankamai drėgmės, ir žiemos nebaisios. Viską protingai išdėliojus, gyventi galima“, – teigė 15 metų ūkininkaujantis D.Povilaitis.
Anot jo, prieš mėnesį ūkininkų protestai vyko Olandijoje.
„Mes tai čia ramiai žvyrkely susistatėme, eismo neblokuojame, o štai Olandijoje visi keliai, įsijungus GPS sistemą, buvo raudoni. Olandai su žemės ūkio technika į pagrindinius kelius išvažiavo. Nelabai suprantu tik tų žalių kryžių statymo. Mes kryžius kitomis progomis statome“, – pirmąjį protestų etapą sukritikavo ūkininkas.
Kauno rajone protestuojančius ūkininkus aplankė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Vietos ūkininkų ir rajono valdžios santykiai, kaip tikino visi kalbintieji, yra geri.
Panevėžio rajone – beveik 100 traktorių kolona
Prie visos Lietuvos ūkininkų organizuojamo protesto prisijungė ir Panevėžio rajono žemdirbiai. Antradienio rytą Panevėžio rajone, greta Berčiūnų jie išrikiavo savo traktorius.
Į koloną susibūrė beveik šimtas technikos vienetų. Visa kolona keliu Panevėžys-Šiauliai pajudėjo link Smilgių miestelio ir atgal.
„Mes šiandien susirinkome į taikią akciją parodyti, kad mes nepritariame tam mūsų vyriausybės sprendimui. Per didelė mokestinė našta ūkininkams. Ūkininkai jau nebepakelia jos.
Negana gamtos kataklizmai trejus metus smaugė, tai dar uždėjo Vyriausybė savo didžiulę naštą. Labai norėtųsi, kad tie sustatyti kryžiai, kurie dabar yra mūsų laukuose, užspaustų mūsų vyriausybės pečius, kad jie patys pajustų tą naštą. Per trejus metus ūkininkams penkis kartus padidino mokesčius, sumažino kuro normą, padidino akcizų mokestį.
Ūkininkas juk negali pareguliuoti nei grūdų, nei pieno kainos. Kainos mažėja, o produkcija brangsta. Jei ši taiki akcija nepadės – imsimės kitų sprendimų. Manau, kad mus išgirs, nes ūkininkai tikrai sujudo. Tikriausiai Vyriausybė atsižvelgs į tai, nes gali būti ir aštresnių akcijų. Šiandien mes ne jokių akmenų kišenėse, taikiai pravažiuosime, parodysime, kad mes esame“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė.
Ūkininkų susirinkimo vietoje ir kelyje tvarką palaikė Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos ekipažas.
Negana gamtos kataklizmai trejus metus smaugė, tai dar uždėjo Vyriausybė savo didžiulę naštą.
Klaipėdos rajono ūkininkai: „Ar esame – karaliaus kraštas?“
Ūkininkas Vidmantas Buivydas teigė, jog Vakarų Lietuvoje dėl lietingų ir vėjuotų orų patiriama ir taip nemažai iššūkių.
„Situacija liūdna: užkrauti tokie mokesčiai, kad sunku pavežti. Grūdų, pieno, mėsos supirkimo kainos krito maždaug 20 proc., jei lygintume su praėjusių metų kainomis“, - teigė pašnekovas. Dabar pasak jo, neretam ūkininkui suskaičiavus išlaidas mėnesio gale – vos vos lieka suma lygi minimaliam darbo užmokesčiui.
Dalis ūkininkų Vakarų Lietuvoje jau atsisakė ūkininkavimo. Įvertino, kad vargas ir gaunamos pajamos nepadeda išlaikyti šeimos. V.Buivydas apgailestaudamas pasakojo, kad neseniai trečio vaiko šeimoje sulaukęs jaunas ūkininkas buvo priverstas mėsinių galvijų auginimo, nes ši veikla neleido užtikrinti šeimai pajamų.
„Valdžios atstovai turi mus girdėti. O gal norima, kad Lietuva būtų karaliaus kraštu? Kad vienas karaliautų, o kiti būtų vergai? – retoriškai klausė Klaipėdos rajone ūkininkaujantis vyras. Tačiau, kas tas karalius – neįvardijo. „Visi ir taip žino“, – nukirto.
BNS skelbia, kad, anot Grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovo Igno Jankausko, į miestų ir miestelių gatves visoje Lietuvoje turėtų išriedėti apie 2–3 tūkst. vienetų žemės ūkio technikos, o protestuotojų turėtų būti dar daugiau.
Kaune, Klaipėdoje bei kituose didžiuosiuose miestuose ūkininkų protestas nenumatomas, BNS sakė I.Jankauskas.
„Šita akcija – įspėjamoji, įspėjamasis žemdirbių protestas, prasidėjęs žaliųjų kryžių statymu, kuris sutelkė ūkininkus, norime valdžios institucijoms parodyti, kad ūkininkai yra susivieniję“, – BNS sakė I.Jankauskas.
„Užsidegimas dabar yra eiti iki galo, nes esame priremti prie sienos“, – pridūrė jis.
Pasak I.Jankausko, rajonuose su policija suderinti maršrutai, susitikimo vietos. Iš jų 11 valandą važiavo ūkininkų kolonos, kurios siekia atkreipti visuomenės ir politikų dėmesį į žemdirbių problemas.
„Antras reikalavimas – sustabdyti šmeižiančios ir neteisingos informacijos srautus visomis žiniasklaidos priemonėmis ir kitais būdais, nukreiptos prieš žemdirbius, dezinformuojant apie ūkininko darbą, jo svarbą. Ir reikalaujam deramos pagarbos darbui žmonių, kurie kiekvieną dieną pateikia maistą ant stalo“, – sakė I.Jankauskas.
Protesto akciją žemdirbiai pradėjo lapkričio viduryje prie kelių, laukuose statydami žalius kryžius. Anot akcijos rengėjų, tai simbolizuoja žemdirbių diskriminaciją Europos Sąjungoje, žemdirbių ir visuomenės supriešinimą. I.Jankausko teigimu, šiuo metu visoje Lietuvoje pastatyta apie 10 tūkst. kryžių.
