Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius mano, kad ribojimai, jog žemę gali įsigyti tik žemdirbiai, yra nereikalingi. Anot jo, pakaktų nurodymo, kad žemė turi būti dirbama pagal paskirtį.
„Mes manome, kad ribojimų yra per daug. Pakaktų ribojimų po įsigijimo, kad dirbtų ir naudotų pagal paskirtį, o kvalifikaciniai ribojimai yra nereikalingi“, – LRT radijui teigė G.Nagulevičius.
Pritaria ir saugiklių šalininkas
Įstatymo tobulinimui pritarė ir vienas iš referendumo prieš žemės pardavimą užsieniečiams iniciatorių bei saugiklių šalininkų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, vieno didžiausių šalyje žemvaldžių „Agrokocerno“ savininkas Ramūnas Karbauskis.
„Tikriausiai nėra nė vieno tobulo įstatymo. Seimas gali grįžti prie apribojimų, gali pergalvoti plonybes, kad tie apribojimai neveiktų prieš Lietuvos ūkininkus. Kartais jis stebina netgi mūsų pačių ūkininkus, bet, manau, jis bus išspręstas“, – LRT radijui sakė R.Karbauskis.
Paaiškinimo prašo Europos komisija
Europos Komisija reikalauja Lietuvos pasiaiškinti dėl įstatymų, kuriais reglamentuojamas žemės įsigijimas. Valstybė turės per du mėnesius pateikti atsakymą.
Registrų centro duomenimis, per metus – nuo 2014 metų gegužės iki šių metų gegužės – 67 užsieniečiai įgijo 134 hektarus žemės ūkio paskirties žemės.
Registrų centro duomenimis, per metus – nuo 2014 metų gegužės iki šių metų gegužės – 67 užsieniečiai įgijo 134 hektarus žemės ūkio paskirties žemės. Per šį laiką dauguma žmonių žemę paveldėjo. Iš viso 216 piliečių įsigijo ar perėmė 753 hektarus žemės.
Pernai gegužę įsigaliojęs žemės pardavimo saugiklių įstatymas neleidžia ūkininkams ir susijusiems asmenims įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės.
Norint įsigyti daugiau negu 10 hektarų žemės, pirkėjas privalo turėti trejų metų žemės ūkio veiklos patirties arba su žemės ūkiu susijusią specialybę, o ją parduoti gali, tik panaudojus žemę pagal paskirtį penkerius metus. Be to, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.
Baiminosi, kad sužlugdys
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas pernai priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsienio bendrovės ir taip sužlugdys žemės ūkį.
Iki 2014-ųjų gegužės 1-osios galiojo perinamasis laikotarpis, leidęs Lietuvai neparduoti žemės užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams.