Žemės ūkio ministerija kviečia kreiptis dėl paramos, skatinančios smulkių ūkių bendradarbiavimą

Jungtis ir kartu konkuruoti su didesniais ūkiais smulkiuosius ūkininkus skatina ir finansinė parama. Tiesa, kol kas į bendrus projektus dažniausiai jungiasi giminystės ryšiais susiję ūkininkai. Taip pat ypač pasigendama miškininkų aktyvumo.

Išplėtė baidarių nuomos verslą

„Žaliosios stotelės“ sodybą, įsikūrusią vaizdingame Anykščių rajone, Šventupio kaime, tikriausiai žino daugelis baidarių entuziastų. Jos šeimininkė Inga Kilčiauskienė save vadina kaimo turizmo atstove, o vyrą – baidarių „karaliumi“. Nors abi šios veiklos Kilčiauskų gyvenime glaudžiai susijusios, iš tiesų būtent tai, kad sodybos ir baidarių nuomos reikalai juridiškai atskirti leido šeimai kreiptis dėl paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“.

Asmeninė nuotr./Sodybos „Žalioji stotelė“ šeimininkė Inga Kilčiauskienė

„Paraišką paramai gauti pateikėme 2018 m. Aš užsiimu kaimo turizmu, taip pat nuomoju baidares, kitas pramogas sodyboje, o partneris, kuris yra mano vyras ir su kuriuo pateikėme paraišką, – tik baidarių nuoma. Aš dirbu su individualios veiklos pažyma, jis – su verslo liudijimu. Tarp kriterijų vienas iš reikalavimų ir buvo – kad partneriai dirbtų su ta pačia veikla. Mes jį atitikome“, – pasakojo kaimo turizmo sodybos savininkė.

Už gautą išmoką – 5453,42 Eur – šeima papildė baidarių parką: įsigijo 15 naujų baidarių su visa reikalinga įranga. „Taip pat nusipirkome kompiuterį su programine įranga“, – pridūrė paramos gavėja.

Dvejojančius, ar verta kreiptis dėl tokios paramos, ji ragino pasiryžti. Anot moters, tikrai nebūtina, jog partneris būtų šeimos narys. Priešingai – tai, kad abu pareiškėjai nesiejami giminystės ryšiais kartais yra net geriau. Kodėl? I.Kilčiauskienė paaiškino: „Projekte pirmiausia turi viską pirkti savo lėšomis. Tik po to, pristačius reikiamus dokumentus, tau išmokama parama. Todėl, jei dėl paramos pateiki paraišką su svetimu žmogumi, iš savo lėšų turi išleisti tik pusę projekte numatytos sumos. Kitą dalį dengia partneris. Mūsų atveju viskas buvo iš vienos šeimos biudžeto“.

Už gautą išmoką – 5453,42 Eur – šeima papildė baidarių parką.

Ji neslėpė, jog turėdama galimybę, ji ir vėl kreiptųsi dėl šios paramos. Tačiau šiuo metu dar nebaigė įgyvendinti naujo projekto, finansuojamo pagal kitą KPP priemonę.

„Pagal taisykles, kol neįgyvendinau naujo projekto, teikti naujos paraiškos negaliu. Jei tik turėčiau tokią galimybę, tikrai pasinaudočiau. Manau, kad šįkart nebijočiau paramos imti su kitu partneriu“, – sakė KPP parama pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui“ jau pasinaudojusi sodybos „Žalioji stotelė“ šeimininkė.

Ragina aktyviau teikti paraiškas: neišnaudotų galimybių apstu

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, iš viso nuo 2016 m., kada pradėta teikti ši parama, buvo gautos 94 paraiškos, o parama skirta 64 paramos gavėjams (už maždaug 5,1 mln. Eur). Ypatingu pareiškėjų aktyvumu pasižymėjo pernai metai: 2019 m. ministerija sulaukė 48 paraiškų (už 3,9 mln. Eur). O visus tinkamumumo kriterijus atitikusiems pareiškėjams išmokėta virš 2,7 mln. Eur lėšų ( paisrašytos 34 paramos sutartys).

Kaip jau minėta, nuo kitų KPP priemonių ši skiriasi pirmiausia tuo, jog, norint gauti paramą ūkio subjektų bendradarbiavimui, paraišką turi teikti mažiausiai du partneriai, kurie yra susitarę bendrai veiklai ir investicijoms

Didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui (pareiškėjui ir partneriams atskirai) 2014–2020 metų laikotarpiu negali viršyti 200 000 eurų. Vienam projektui įgyvendinti skiriama paramos suma – iki 90 000 eurų.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) 2-ojo Europos Sąjungos paramos skyriaus vyriausiosios specialistės Nomedos Padvaiskaitės, svarbiausias paramos smulkių ūkio subjektų bendradarbiavimui tikslas – visuose šalies regionuose didinti visų žemės ūkio veiklų gyvybingumą ir konkurencingumą, taip pat skatinti inovacines ūkių technologijas ir tvarų miško valdymą. Šia priemone skatinamas ir maisto tiekimo grandinės organizavimas, įskaitant žemės ūkio produktų perdirbimą ir rinkodarą, gyvūnų gerovę ir rizikos valdymą žemės ūkyje. Skirstant išmokas prioritetas teikiamas ir tiems bendradarbiaujantiems ūkiams, kurie siekia atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas. Šia parama taip pat siekiama skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose.

„Pastebime, kad lietuviai pamažu įsidrąsina bendradarbiauti. Tiesa, kol kas jie labiau linkę pasitikėti šeimos nariais – daugiau nei pusė visų gautų paraiškų yra pateikę giminės ar šeimos. To nedraudžia taisyklės, be to, natūralu, kad patiems pareiškėjams drąsiau pasitikėti savu. Nors jau yra pavyzdžių, kai paraiškas teikia kaimynai ar draugai“, – kalbėjo ŽŪM šią sritį kuruojanti specialistė, raginusi aktyviau teikti paraiškas. Jų šiemet laukiama iki lapkričio 4 d.

Lietuviai pamažu įsidrąsina bendradarbiauti.

ŽŪM atstovė priminė, kad pretenduoti į šią paramą gali ne tik ūkininkai, bet ir, pavyzdžiui, miškų savininkai, kaimo turizmą vystantys žmonės. Kaip rodo paraiškų statistika, aktyviausi čia – smulkieji ūkininkai ir fiziniai asmenys, užsiimantys kaimo turizmu.

Anot N.Padvaiskaitės, labiausiai paskatinti teikti paraiškas norėtųsi miškininkus – pastarieji dar neatradę šios remiamos veiklos srities.

Lyginant šią priemonę su kitomis KPP siūlomomis, pastebima, kad jos populiarumas auga, taigi, auga ir bendradarbiauti norinčių juridinių ir privačių asmenų skaičius.