– Ministre, ar tai, kas dabar vyksta žemės ūkio ir maisto sektoriuose, galima būtų pavadinti maisto krize – jau dabar?
– Oi, tikrai ne, tikrai ne dar. Ir greičiausiai nebus galima pavadinti ir rudenį, ko mes labai tikimės. Kas galėtų atsitikti blogiausia kalbant apie Lietuvos rinką, tai galėtume pavadinti pašarų krize. Bet tikrai ne dabar. Rudenį yra nežinomųjų, bet tam rengiamės.
O kalbant apie ilgesnę perspektyvą, ir tą patį rudenį, ir pasaulinį kontekstą, tai maisto krizė gali būti silpnesnės ekonomikos šalyse, tokius dalykus prognozuoja ir Pasaulio maisto organizacija, ir pasaulio analitikai apie tai šiandien kalba, bet tikrai ne Lietuvoj.
– Ką reiškia pašarų krizė? Tai reiškia, kad brangs tokia produkcija kaip, pavyzdžiui, mėsa, pienas, kiaušiniai?
– Taip, nes mes ne visus pašarus užsiauginame. Dalis pašarų pas mus negali augti – tokios kaip sojos ar saulėgrąžos. Ir šitie pašarai yra importuojami. Tai sojos mes neimportuojame iš Ukrainos, bet aliejingi augalai – saulėgrąžų išspaudos ir saulėgrąžų aliejaus pramonės atliekos, atliekanti produkcija, pas mus yra naudojama tiek mėsos auginimo, tiek ir kiaušinių sektoriuje.
– Kalbant apie Europos Komisijos leidimą auginti daugiau pūdyme, neprarandant žalinimo išmokos, ką tai reiškia? Ar tai reiškia, kad ūkininkai galės daugiau užsėti ir, tikėtina, daugiau derliaus turės? Ar tai reiškia, kad tokiu sprendimu laikinai paminame ekologiją tam, kad turėtume daugiau produkcijos?
