Verslininkas F.Petkus: „Išlaidų daug, o pinigų nėra“
„Anksčiau dalį žuvies eksportuodavom, o karantino metu mūsų partneriai atsisakė tiekimo paslaugų, todėl prekyba smuko“, — pasakojo Telšių rajone įsikūrusios „Žemaitijos žuvies“ vadovas. Jis atskleidė, kad tikslios patirtų nuostolių sumos neskaičiavo, tačiau praradimai — akivaizdūs. Kurį laiką prekyba buvo apskritai sustojusi, o vos per kelis vasaros mėnesius, kai kitos gyvenimo sritys normalizavosi, atsistatyti nespėjo.
Pašnekovas — vienas iš tų verslininkų, kurie nusprendė pasinaudoti ŽŪPGF siūloma priemone „Lengvatinės paskolos žemės ūkio ir žuvininkystės subjektams, nukentėjusiems nuo COVID-19“. Paklaustas, kas padėjo apsispręsti teigė, kad pateikti dokumentus paskatino ir informaciją suteikė banko, su kuriuo bendradarbiauja, specialistai. „Kitą savaitę, — pridūrė, — turėtų būti atsakymas.“
Išlaidų daug, o pinigų nėra.
F.Petkus viliasi, kad gautos lėšos padės išgyventi tą laiką, kol prekyba įstrigusi ir išsilaikyti išties sunku — juk reikia ir atlyginimus mokėti ir apsirūpinti pašarais. „Išlaidų daug, o pinigų nėra ir nežinia, kada pajudės, nes neaišku, kiek laiko krizinė situacija tęsis“, — paaiškino.
Jis svarstė, kad jeigu tektų dar kartą išgyventi griežtą karantiną dėl antrosios COVID-19 bangos — pasekmės verslui būtų labai liūdnos. Jau dabar verslininkai sunkiai tvarkosi su sunkumais, o prie to taip pat prisidėjo, F.Petkaus nuomone, sprendimas Lietuvoje uždrausti prekybą gyva žuvimi.
„Be valstybės paramos, — svarstė jis, — būtų sunkiau išsilaikyti, o lengvatos — gera atspirtis.“
Lengvatinėms paskoloms — 40 mln. eurų
Lengvatinės paskolos pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“ teikiamos apyvartinėms lėšoms papildyti ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, kooperatinėms bendrovėms, užsiimančioms žemės ūkio produktų perdirbimu ar prekyba, bei ūkio subjektams, užsiimantiems akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu.
Ko reikia, norint pasinaudoti priemone? Viena iš pagrindinių sąlygų — COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. patirti sunkumai, kurie vertinami atsižvelgiant į skubaus padengimo (kritinio likvidumo) rodiklio reikšmę, skolos rodiklio reikšmę arba apyvartos pokyčius.
Šiai priemonei skiriama 40 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Vien per pirmąjį mėnesį ŽŪPGF sulaukė 132-ių paraiškų dėl paskolų už 31 mln. eurų. Daugiau informacijos — ČIA.
Ministerijos parama — gyvybiškai svarbi
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės patarėja Edita Mielienė pabrėžė, kad siekiant, jog rinkose išliktų pakankamas likvidumas ir būtų išsaugotas veiklos tęstinumas COVID-19 protrūkio metu bei po jo, kryptinga parama tiek visai ekonomikai, tiek atskiriems sektoriams, įskaitant žemės ūkį, žuvininkystę — gyvybiškai svarbi.
Tokios žalos nebuvo galima numatyti, ji yra didelio masto, todėl įmonės ir ūkiai atsiduria situacijoje, kuri labai skiriasi nuo rinkos sąlygų.
„Tokios žalos, — svarstė pašnekovė, — nebuvo galima numatyti, ji yra didelio masto, todėl įmonės ir ūkiai atsiduria situacijoje, kuri labai skiriasi nuo rinkos sąlygų, kuriomis jos paprastai veikia. Net ir sėkmingai veikiančios įmonės, gerai pasirengusios rizikai, būdingai įprastai jų veiklai, šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis gali patirti tokių didelių sunkumų, kad jų gyvybingumas gali sumažėti.“
Anot jos, dėl viruso protrūkio sutrikusios tiekimo grandinės lemia šalies ūkininkų ir įmonių, užsiimančių pirmine žemės ūkio produktų gamyba, gamybos mažėjimą bei sutrikusius atsiskaitymus už žemės ūkio produktus. Be to, sumažėjusi užsienio rinkų paklausa neigiamai veikia pagamintus žemės ūkio produktus eksportuojančias įmones, iškyla grėsmė dėl ūkių bei įmonių ekonominės veiklos tęstinumo COVID-19 protrūkio metu, o taip pat ir po jo.
„Reaguojant į susiklosčiusią situaciją žemės ūkio sektoriuje, ŽŪM parengė skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti COVID-19 ligos protrūkio laikotarpiu“, kuri padidins finansinių paslaugų prieinamumą, pagerins ūkio subjektų finansavimo gavimo sąlygas, atpigins skolinimosi kaštus, padės išlaikyti verslo stabilumą bei likvidumą, leis išsaugoti gamybinę infrastruktūrą bei sąlygos socialinį stabilumą kaimo vietovėse“, — paaiškino E.Mielienė.
Palankesnės individualių garantijų sąlygos — dar viena priemonė
Lengvatinės paskolos – ne vienintelė ŽŪPGF siūloma priemonė. Siekiant sumažinti koronaviruso pandemijos įtaką, padidintas finansinių paslaugų prieinamumas ir sudarytos palankesnės skolinimosi sąlygos užtikrinant ūkio subjektų veiklos tęstinumą bei išsaugant darbo vietas. Teikiamos garantijas už paskolas ar lizingo paslaugas net iki 5 mln. eurų sumos.
Ši priemonė skirta ūkio subjektams, kurių veikla susijusi su žemės ūkiu: produktų gamyba ir perdirbimu, miškininkyste, kaimo plėtra, akvakultūra ir žuvininkyste. Beje, dėl garantijų geresnėmis sąlygomis gali kreiptis ne tik žemės ūkio produktų gamybos subjektai, bet ir įmonės superkančios, perdirbančios ir realizuojančios žemės ūkio produkciją. Daugiau apie priemonę — ČIA.
Nukentėjusiems nuo COVID-19 — palūkanų kompensavimas
Atsižvelgusi į dėl pandemijos susiklosčiusią situaciją ŽŪPGF ėmė kompensuoti palūkanas toms finansavimo sutartims, kurios sudarytos nuo liepos pradžios iki metų pabaigos. Priemonė tinkama kaimo vietovėse veikiantiems ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio produktų gamyba, kooperatyvams bei akvakultūromis. Palūkanos kompensuojamos, kai paskola arba lizingas suteikiami investicijoms finansuoti, žemės ūkio technikos, kitos gamybinės įrangos ir (ar) įrenginių įsigijimui su lizingo paslauga, trumpalaikiam ir biologiniam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams sumokėti ar kooperatyvams iš savo narių jų pagamintai žemės ūkio produkcijai supirkti (užsiimantiems žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) prekyba).
Bendras palūkanų kompensavimo laikotarpis — ne ilgesnis kaip 36 mėnesiai (skaičiuojant nuo paskolos ar lizingo sutarties pasirašymo dienos), o maksimali metinė palūkanų norma, nuo kurios skaičiuojama kompensacija — 8 proc. Skaitykite plačiau — ČIA.
Planuojantys pasinaudoti viena iš minėtų ŽŪPGF priemonių turėtų prisiminti, kad prieinamos jos iki šių metų gruodžio 31 d.
Siūlo pagalbą nukentėjusiems nuo šalnų
Lengvatinės paskolos nukentėjusiems nuo šalnų 2019-aisiais — ketvirtoji, tačiau ne mažiau svarbi ŽŪPGF taikoma priemonė. Paskola gali siekti iki 25 tūkst. eurų, o išduodama ji ne ilgesniam kaip 36 mėn. laikotarpiui. Pirmuoju įgyvendinimo etapu (iki lapkričio 30 d.) lengvatinės paskolos bus teikiamos nuo šalnų nukentėjusiems ūkininkams ir ūkiams, o vėliau — nukentėjusiems ir nuo kitų nepalankių klimato reiškinių. Norintieji pasinaudoti turėtų kreiptis į tarpininkaujančią finansų įstaigą – vieną iš priemonės įgyvendinime dalyvaujančių LCKU kredito unijų, kuriai ir reikia pateikti reikiamus dokumentus: užpildytą paraišką ir jos priedus bei pažymą iš savivaldybės apie nukentėjimą nuo 2019 m. šalnų. Šią pažymą ūkininkai gali gauti kreipdamiesi į savo savivaldybių žemės ūkio skyrius. Daugiau informacijos — ČIA.
