Vis dažniau rengti specialistus sau ima pačios žemės ūkio bendrovės, kitos žemės ūkio įmonės. Remti studijuojančiuosius tokias specialybes numato ir Žemės ūkio ministerija, kuri kitąmet tam skirs apie milijoną litų.
Pavyzdžiui, daugelio Šiaulių rajono „Naisių žemės ūkio bendrovės“ (Naisių ŽŪB) jaunųjų specialistų studijas rėmė bendrovė, skirdama stipendijas, kai kuriems apmokėta ir už mokslą.
„Labai džiaugiuosi – atidirbau 3 metus. Kažkiek atskaičiuoja nuo atlyginimo, bet galimybės užsigarantuoti darbą po studijų yra puikios“, – teigia agronomas, buvęs Naisių ŽŪB stipendininkas Jonas Kaminskas.
Naisių ŽŪB ir kitos „Agrokoncerno“ įmonės per 8 metus tokiu būdu išmokslino apie 100 įvairių žemės ūkio specialistų. Dabar stipendijos mokamos dar keliems studentams.
Moksleivis, kuris pasirašo sutartį, įsipareigoja pas mus dirbti tam tikrą laiką. Remiantis patirtimi, tik vieną kitą kartą absolventai išėjo dėl asmeninių priežasčių.
Kol kas tik stiprios bendrovės pajėgia savo lėšomis rengti specialistus. Gerokai daugiau norinčiųjų prisidėti prie tikslinio finansavimo, kai darbdavys apmoka penktadalį studijų kainos.
Tačiau žemės ūkio specialybėms kol kas atitenka tik keliasdešimt valstybės tikslinių krepšelių, kai vien tik šiemet agroverslo įmonės norėjo prisidėti prie 600 žemės ūkio mokyklų studentų finansavimo.
„Kol kas tik 10 proc. finansuoja tuos studentus, kurie turi siuntimus. Bet manau, kad tai reikėtų daryti 100 proc. Tokiu atveju ir verslas prisidėtų prie aukštojo mokslo finansavimo“, – teigia „Agrokoncerno“ prezidentas Ramūnas Karbauskis.
Apytikriais duomenimis, dabar trūksta kelių šimtų agronomų, gyvulininkystės specialistų ir ypač –veterinarijos gydytojų. Mat dėl valstybės apmokamų vietų balais nepajėgiama konkuruoti su kitomis paklausiomis specialybėmis. Tad Žemės ūkio ministerija jau kitąmet savo lėšomis ketina prisidėti prie itin reikalingų specialistų rengimo.
„Pirmų metų parama siektų iki 1 mln. Litų. Taip užtikrintumėme minimalų specialistų kiekį. Ateities vizija yra tokia, jei, pavyzdžiui, reikia 60 gyvulininkystės technologų, tai tikslinis finansavimas sudarytų 30 krepšelių. Likę pinigai būtų gaunami iš Žemės ūkio ministerijos ir darbdavių“, – sako žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.
