Net 90 proc. pasaulio iškastinio fosforo sunaudojama žemės ūkio pramonėje – trąšoms ir pašarams gaminti. Europoje yra tik viena fosforo uolienų kasykla (Suomijoje), kuri patenkina tik 10 proc. viso Europos Sąjungos šalių poreikio. Daugiausia fosforo pasaulyje yra išgaunama Maroko, Kinijos, JAV, Rusijos kasyklose.
Fosforas ne tik brangsta, bet dėl prasto įsisavinimo teršia gamtą
Fosforo trąšų kainos šiuo metu yra rekordiškai aukštos, ir tai didina ūkininkavimo išlaidas. Be to, net iki 80–90 proc. žemės ūkyje naudojamo fosforo augalų nepasiekia ir yra prarandama su nuotekomis, erozijos metu, taip teršiant aplinką. Fosforas dirvožemyje dažnai būna netirpiose formose, todėl augalams yra sunkiai pasiekiamas.
Vienas iš perspektyviausių sprendimų – naudoti specialius mikroorganizmų produktus.
Mokslininkai ieško būdų, kaip efektyviau panaudoti fosforą žemės ūkyje ir sumažinti jo poreikį. Vienas iš perspektyviausių sprendimų – naudoti specialius mikroorganizmų produktus.
Į pagalbą skuba mikroorganizmai
Tyrimai rodo, kad tam tikros bakterijų padermės geba ištirpinti netirpius fosforo junginius dirvožemyje ir padaryti juos prieinamas augalams. Be to, šie mikroorganizmai gali fiksuoti fosforą savo biomasėje, taip sumažindami jo naudojimo nuostolius.
Vieni iš tokių mikroorganizmų produktų – bendrovės „Nando“ bendradarbiaujant su Lietuvos mokslininkais sukurti ir ištestuoti augalų biostimuliatoriai. Tokių mikroorganizmų kompleksų nauda įrodyta ir laboratoriniais tyrimais, ir lauko bandymais.
Net trejus metus vykę tyrimai realiomis lauko sąlygomis Lietuvoje parodė, kad naudojant „Nando“ bioproduktą fosforo trąšų poreikis sumažėjo net iki 50 proc., miežių grūdų derlius padidėjo daugiau kaip 17 proc., kartu padidėjo dirvožemio humuso kiekis ir sumažėjo dirvožemio erozija.
Kokias išvadas galime pasidaryti?
Fosforo ištekliai sparčiai senka, o geopolitinė įtampa, daranti įtaką jo tiekimui, tik dar labiau mažina šio mineralo prieinamumą. Todėl šiuo metu fosfatų kainos žaliavų rinkose yra aukštos.
Fosforas yra linkęs sudaryti netirpius junginius, todėl jo prieinamumas augalams yra ribotas. Fosforo junginius tirpinantys mikroorganizmai gali juos iš dalies ištirpinti ir padaryti labiau prieinamus augalams.
Visiškai išvengti fosforo naudojimo žemės ūkyje yra sunkiai įmanoma, tačiau taikant tam tikras strategijas galima sumažinti jo naudojimą, o kartu ir neigiamą poveikį aplinkai.
Tarp tokių strategijų – ir mikroorganizmų kompleksų naudojimas kartu su fosforo trąšomis, ir tiksliųjų tręšimo technologijų, tokių kaip agrodronai, pasitelkimas.
