ŽŪM rengiant strateginį planą, žemdirbių atstovai pasigenda diskusijų

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) rengiant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginį planą, žemdirbių atstovai teigia pasigendantys diskusijų ir sako, kad plano rengimas vėluoja. Ministras pripažįsta, kad laikas spaudžia, tačiau tvirtina, kad su žemdirbių atstovais tariamasi.
Traktorius
Traktorius / Valdo Kopūsto / 15min nuotr.

Plano eigą, kuris nubrėš gaires Lietuvos žemės ūkiui septyneriems metams į priekį, ŽŪM trečiadienį pristatė Seimo Kaimo reikalų komitetui. Visas planas Europos Komisijai turi būti pristatytas iki šių metų pabaigos.

Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos atstovas Žydrūnas Nevulis teigė pasigendantis diskusijų ir informacijos.

„Kas liečia nederlingas žemes, kaip ir jau laikas priduoti strateginį dokumentą, o mes nežinome jokių gairių“, – posėdyje sakė Ž.Nevulis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad nederlingoms žemėms remti visam laikotarpiui numatyta 87 mln. eurų, tačiau iki šiol tokia parama būdavo vieniems metams.

„Nežinau, kaip pasakyti ūkininkams, kad jų biudžetas penkis kartus sumažėja“, – teigė jis.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius nuogąstavo, kad vis dar nesimato aiškių plano rėmų. Jis teigė pasigendantis ir ŽŪM lyderystės jį rengiant.

„Mums palukai šiaušiasi, nes vis tik mes dar daugelyje vietų diskutuojame koncepcijos lygyje, neturėdami aiškaus strateginio plano rėmų“, – teigė jis.

Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sakė, jog ministerija kviečia ūkininkų atstovus diskusijoms.

Nematau problemos suderinti esminius dalykus.

„Vakar atsiuntėm prašymą, deleguokite žmones ir dirbam. Nematau problemos suderinti esminius dalykus. Vietoje to, kad atsukinėti laikrodį atgal ir grįžti prie politinių pareiškimų, geriau atsiųskite sąrašą žmonių ir galime dirbti. Laikas spaudžia, dar klausimų yra ne vienas“, – posėdyje kalbėjo ministras.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis piktinosi, kad strategijoje per mažai dėmesio skiriama miškininkystės klausimams. Anot jo, pasigendama ir priemonių, ir tinkamo finansavimo.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus siūlė sudaryti darbotvarkę ir plėsti bei aktyvinti diskusijas, jose detalizuoti priemones ir lėšas.

ŽŪM teigimu, visam 2023-2027 metų laikotarpiui Lietuvos žemės ūkiui remti numatyta kiek daugiau nei 4 mlrd. eurų. Iš jų – 3 mlrd. eurų tiesioginių išmokų, iš kurių privalomiesiems įsipareigojimams turi būti skirta bent 1 mlrd. eurų. Didžioji dalis – ekoschemoms, dalis taip pat turi būti skiriama papildomai perskirstymo paramai tvarumui didinti.

Iš Kaimo plėtros numatyta 977,5 mln. eurų, iš jų privalomiems įsipareigojimams – 391 mln. eurų. Iš visų lėšų 35 proc. turės būti skiriama aplinkosauginėms ir su klimato kaita susijusioms priemonėms, dar 5 proc. – bendruomenių inicijuotai vietos plėtrai.

Be to, priemonės yra ir kofinansuojamos nacionalinio biudžeto lėšomis, preliminariai tam reikėtų 274,2 mln. eurų iš nacionalinio biudžeto lėšų.

Ekoschemoms valstybės narės privalo skirti mažiausiai 25 proc. tiesioginių išmokų (2023, 2024 metais – bent 22,5 proc.). Jas ūkininkai renkasi savanoriškai.

Kaip atrodys ekoschemos, vis dar derinama. Dabartiniu ŽŪM pasiūlymu, ekoschemos būtų sudarytos iš penkių sričių – sodininkystei, uogininkystei, daržininkystei, taip pat – pievų priežiūrai, perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo, gyvūnų gerovei bei kompleksinės ekoschemos, kurioje būtų numatytos veiklos ariamojoje žemėje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų