O dabar apie ne visuotinį, o tik taršių automobilių mokestį garsiai prabilo ir premjeras Saulius Skvernelis, ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Tiesa, politikų kalbos kol kas labai neapibrėžtos ir atsargios. Neva šis finansinis instrumentas gali atrodyti taip: taršių ir senų automobilių savininkai mokės keliais šimtais eurų daugiau už techninę apžiūrą arba registruodami įsigytą automobilį.
Pabrėžiame – šie svarstymai kol kas tik diskusijų lygyje. O nauja tvarka įsigaliotų ne anksčiau kaip 2019 m. sausio 1 d.
Ką sako kritikai
Šio projekto priešininkai kaip argumentą pateikia jau galiojantį degalų akcizą, kuris taip pat skatina pirkti taupesnius automobilius. Akivaizdu, kad naujesnių, taupesnių ir ekologiškesnių transporto priemonių savininkai šio akcizo sumoka mažiau.
Taip pat pateikia ir kitą kozirį. Vyriausybė pirmiausiai turėtų suteikti lengvatas, perkantiems naujus arba įsigyjantiems itin ekologiškus automobilius. Kad juos galėtų įpirkti vidutinis statistinis pilietis. O dabar pradedama ne iš to galo. Nes senus, taršius automobilius išpjautais katalizatoriais ir užsikimšusiais (todėl pašalintais) kietųjų dalelių filtrais DPF įsigyja tikrai ne patys turtingiausi pirkėjai. Taip ir didėja tarša.
Matas Buzelis, automobilių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ komunikacijos vadovas stengiasi pasverti tokio projekto privalumus ir trūkumus:
„Visų pirma, galime pasidžiaugti, kad tai pirma logiškai skambanti automobilių apmokestinimo idėja. Anksčiau siūlyti mokesčio modeliai buvo tiesiog nelogiški arba pernelyg paradoksalūs. Tačiau prognozuoti, ar toks taršos mokestis pasiteisins, ar ne, kol kas yra per anksti. Reikėtų sužinoti, koks bus to mokesčio dydis ir kaip jis priklausys nuo automobilio taršos. Idėja sveikintina, tačiau reikia kruopščiai išanalizuoti detales: ar nebus susiduriama su jokiais paradoksais? Kaip tai palies mažiausias pajamas turinčius gyventojus?
Kitas klausimas – ar valstybė surinks pakankamai lėšų? Automobilių, kurie per 100 kilometrų į atmosferą išmeta daugiau nei 200 ar 210 g anglies dioksido, Lietuvoje nėra tiek daug. Mokestis paliestų apie 6–7 proc. šalyje registruotų automobilių. Toks mokesčio modelis galbūt padėtų smarkiai sumažinti iš užsienio įvežamų senų „Premium“ segmento automobilių srautus“.
Automobilių mokesčiai egzistuoja beveik visoje ES
Automobilių mokesčiai – paplitęs dalykas Europoje. Lietuva ir Estija yra vienintelės dvi Europos šalys, kuriose nėra nei automobilio registracijos mokesčio, nei pagal variklio galią, CO2 emisijas ar kitą kriterijų apskaičiuojamo automobilio mokesčio.
Portalas 15min paaiškina, kaip už automobilius moka kitų ES šalių vairuotojai.
2018 m. pradžios duomenimis, net 25 iš 28 ES valstybių egzistavo vienoks ar kitoks automobilio mokestis. Tokio mokesčio, be Lietuvos, neturi tik Lenkija ir Estija.
Tačiau kriterijai, pagal kuriuos skaičiuojamas mokesčio dydis, įvairiose šalyse skiriasi, nemažai valstybių derina kelis skirtingus kriterijus. Populiariausia skaičiuoti mokestį pagal tai, kiek jis teršia aplinką – CO2 emisijas. Taip daro 13 Europos šalių.
9 ES šalys variklio mokestį skaičiuoja pagal variklio darbinį tūrį, šešios – pagal variklio galią, penkios – pagal automobilio svorį, keturios – pagal kuro tipą. Dar kelios valstybės atsižvelgia į automobilio amžių ar atitikimą Euro emisijų standartams.
Didžioji dalis ES vairuotojų, įsigiję naują automobilį, moka ir vienkartinį automobilio registracijos mokestį. Tokio mokesčio nėra tik septyniose ES valstybėse. Be Lietuvos, šio mokesčio neturi Vokietija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Liuksemburgas, Estija ir Bulgarija.
Kitose valstybėse šis mokestis apskaičiuojamas remiantis skirtinga metodika, dažnai derinant skirtingus kriterijus. 13-oje valstybių atsižvelgiama į automobilio CO2 emisijas, septyniose – į automobilio kainą, penkiose – į variklio darbinį tūrį. Kai kuriose valstybėse atsižvelgiama ir į automobilio svorį, amžių, sėdimų vietų skaičių ar netgi automobilio ilgį.
Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Vokietijoje arba Švedijoje, taikoma atvirkščia praktika – įsigijus labai mažai aplinką teršiantį ar elektrinį automobilį galima pretenduoti į dalies jo kainos kompensavimą.
Be to, 16-oje ES valstybių egzistuoja ir kelių mokestis. Egzistuoja du pagrindiniai šio mokesčio administravimo būdai – vinječių sistema ir mokėjimo punktai. Šalyse, kuriose egzistuoja vinječių sistema, susimokėjus savaitinį, mėnesinį ar metinį mokestį gaunama vinjetė, užsidedama už priekinio stiklo. Ji parodo, kad automobilis turi teisę važiuoti šalies greitkeliais. Šalyse, kur egzistuoja mokėjimo punktai, mokama specialiuose punktuose kaskart įvažiuojant į greitkelį.
Dar 4 valstybėse mokestis imamas tik už naudojimąsi kai kuriais tiltais ar tuneliais. 8 ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, kelių mokesčio nėra.
Parengta remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos ir puslapio tolls.eu duomenimis.
