Šių lenktynių rengėjus itin džiugina, kad šalies gyventojai ne tik neabejingi ekologiškiausiai netolimos ateities transporto priemonei, bet ir gyvai domisi jos perspektyvomis ir plėtros galimybėmis šalyje.
„Vertindama Lietuvos transporto ir mobilumo sistemos poreikius bei globalias tendencijas, LR Susisiekimo ministerija dar prieš ketverius metus inicijavo kompleksinės elektromobilių transporto plėtros galimybių studiją, siekdama suteikti tvirtą pagrindą viešos politikos šioje srityje vykdymui“, – sako susisiekimo ministras R. Sinkevičius, akcentuodamas palankų jo vadovaujamos ministerijos požiūrį ir nuostatas į elektromobilių plėtrą. Ką šie teiginiai reiškia Lietuvos vairuotojams?
Pasak ministro, dabar ir artimiausioje perspektyvoje prioritetai yra ir bus teikiami su elektromobilių naudojimu susijusios infrastruktūros plėtrai. Ilgalaikis tikslas – pasiekti, kad iki 2025 m. 10 proc. naujai perkamų automobilių sudarytų elektromobiliai. O tai tikrai nemažai. Norint kad siekis taptų realybe, būtinas įvairių politikos priemonių, – tiek infrastruktūros plėtros, tiek reguliavimo, tiek mokestinių paskatų, – rinkinys.
- Kas šiandien jau padaryta siekiant šių strateginių tikslų?
- Kalbant apie reglamentavimą, kelių eismo taisyklėse 2013 m. sausio 19 d. atsirado sąvoka „elektromobilis“ ir trys nauji kelio ženklai, – teigia ministras. – Tai kelio ženklas, žymintis vietą, skirtą elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti, papildoma lentelė, kuri nurodo, kad kelio ženklai negalioja elektromobiliams, ir papildoma lentelė, nurodanti, kad stovėjimo vieta skirta elektromobiliams ir kitoms elektros varikliais varomoms transporto priemonėms įkrauti. Kelių eismo taisyklėse taip pat numatyta, kad maršrutiniam transportui skirtomis eismo juostomis (žymimomis „A“ raide) ir kurios papildomai pažymėtos elektromobilio simboliu, gali važiuoti ir elektromobiliai.
– Bet ar to tikrai pakanka, kad elektromobiliai sparčiai paplistų? Ar neišplėtota pakrovimo stotelių infrastruktūra nepakiš kojos trokštamam progresui?
Ministras argumentuoja, kad siekdama realiomis sąlygomis išbandyti naujas technologijas, Susisiekimo ministerija įsigijo elektromobilį.
Mūsų specialistai paskaičiavo, kad dyzelinio variklio varomu automobiliu nuvažiuoti 100 km kainuoja 11,3 euro (39 Lt.), o elektromobiliu – tik 2,3 euro (8 Lt)
„Mūsų specialistai paskaičiavo, kad dyzelinio variklio varomu automobiliu nuvažiuoti 100 km kainuoja 11,3 euro (39 Lt.), o elektromobiliu – tik 2,3 euro (8 Lt)“, – sako R. Sinkevičius.
Šie skaičiai tikrai verčia atkreipti dėmesį į naujo tipo transporto priemones. Kalbėdamas apie infrastruktūros plėtros priemones, kaip pirmuosius jų daigus ministras mini 2014 m. lapkritį įrengtas dvi didelės galios, universalios elektromobilių įkrovos prieigas ties Vieviu ir Elektrėnais.
Šios dvi stotelės leidžia važiuoti elektromobiliu iš Vilniaus į Kauną visiškai nesibaiminant, kad staiga ims ir baigsis „degalai“.
Šiuo metu Susisiekimo ministerija baigia rengti Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros rekomendacijas ir šalia valstybinės reikšmės kelių (Vilnius– Klaipėda, Via Baltica) numatomų įrengti viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų planą. Tai suteikia pagrindą tvariam ir subalansuotam elektromobilių infrastruktūros plėtojimui artimiausiu laikotarpiu.
– Ministre, ko artimiausioje ateityje dar galime tikėtis elektromobilių infrastruktūros plėtros srityje?
– Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos iki 2017 m. planuoja įrengti iki 17 elektromobilių įkrovimo prieigų magistralėje tarp Vilniaus ir Klaipėdos ir Via Baltica kelyje, nuo Lenkijos iki Latvijos sienos. Tai leis užtikrinti tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių piliečių, besinaudojančių elektromobiliais, mobilumą Lietuvos teritorijoje.
Kartu su Aplinkos ministerija diskutuojame dėl Statybos techninio reglamento, skirto miestų gatvių projektavimui ir statybai, keitimo. Siekiame, kad plėtojant viešąją infrastruktūrą miestuose (pvz., prie prekybų centrų, viešbučių, stovėjimo aikštelėse, degalinėse, kt.) būtų numatyti reikalavimai užtikrinti ir elektromobilių krovos galimybę. Kita vertus, džiugu, kad ir patys miestai (ypač Vilnius) elektromobilių plėtros priemones planuoja kaip kompleksinę miesto susisiekimo gerinimo ir plėtros sudedamąją dalį“, – teigia susisiekimo ministras R. Sinkevičius.
Žinia, vienišas energijos įkrovimo stulpelis parkavimo aikštelėje neatrodo patraukliai prie sumuštinių ir kavos įpratusiems automobilistams. Juo labiau, kad greitasis įkrovimas šiuo metu atrodo beviltiškai lėtas, lyginant su įprastu benzino ar dyzelino papildymu. O didieji rinkos žaidėjai, bent jau kol kas, neplanuoja degalinių papildyti elektros energijos įkrovimo stotelėmis.
„Bus paklausa, tuomet ir mes apie tai galvosime“, – taip teigia vieno iš didžiausių degalinių tinklų Lietuvoje atstovas.
Ir patenkame lyg į uždarą ratą: nėra automobilių – nėra įkrovimo stotelių, nėra stotelių – pirkėjai vengia elektromobilių.
Ką apie tokią situaciją mano elektromobilių pardavėjai? Kas gali paskatinti naujo tipo transporto plėtrą?
„Infrastruktūra – labai svarbi. Ji daro stiprią įtaką mobilumo be emisijų vystymuisi šalyje, todėl visiškai pritariu ministro išsakytai nuomonei, nes elektromobilis yra puiki alternatyva vidaus degimo varikliu varomoms transporto priemonėms, – pripažįsta „Nissan Nordic Europe“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys. – Elektromobilis kartu ir ekologiška transporto priemonė, o tai labai opi tema daugumoje Europos didmiesčių, įskaitant ir Vilnių. Todėl ekologiškų transporto priemonių skatinimas – svarbus ir siekiant mažinti taršos lygį“.
Anot „Nissan Nordic Europe“ atstovo, skatinti galima įvairiais būdais – vystant įkrovimo infrastruktūrą, suteikiant automobilio parkavimo lengvatas, atidarant autobusų juostas ir, žinoma, netaikant mokesčių arba skiriant paramą elektrinėms transporto priemonėms įsigyti.
„Kadangi Lietuvoje aplamai nėra ekologijos mokesčio, elektromobilių įsigijimo skatinimas finansine parama kol kas neįmanomas. Manau, vidaus degimo variklį turinčių transporto priemonių apmokestinimas ir griežtesnė bei dažnesnė senų automobilių techninė patikra leistų valstybei surinkti pakankamai lėšų, iš kurių būtų galima skatinti elektrinių transporto priemonių įsigijimą bei eliminuoti iš miestų senas ir techniškai netvarkingas, o dauguma atvejų ir pavojingas transporto priemones“, – tvirtina M. Plukys.
