„Nuvažiavau šiandien apie 700 kilometrų. Keliu tai pavadinti sunku, čia panašu į bekelę. Šiandien supratau, kad vietinių gyventojų klausti, koks priekyje laukia kelias yra beprasmiška. Nuvažiavus apie 150 kilometrų degalinėje pasiteiravau, koks kelias toliau. Man pasakė, kad kelias bus kur kas geresnis, nei prieš tai buvo. Galiausiai „nusikračiau“ dar 250 kilometrų lygiai tokiu pačiu keliu, ir vietomis jis buvo dar blogesnis“, – pasakojo motociklu važiuojantis Aidas Bubinas.
Kelias vietomis „sulopytas“, užpiltos duobės, tačiau motociklininkas teigia, kad tai situacijos nė kiek negerina.
„Jie į duobę supylė asfaltą ir kaip jį išvertė, taip ir paliko. Gal su koja šiek tiek patrypė. Jeigu kelio lygį laikytume 0, tai duobė yra žemiau nulio, tarkime -5 centimetrai. Po duobės sutvarkymo toje vietoje atsiranda kalvelė jau +5 centimetrų aukščio. Galima sakyti, kad nelygumas išlieka tas pats, tik skiriasi, ar tai yra duobė, ar kauburėlis“, – Rusijos kelių subtilybes nupasakojo A.Bubinas.
Anot motociklininko, dažnai duobių net nėra kaip apvažiuoti, o važiuoti lėtai daugeliu atveju yra dar blogiau nei greitai. Greitį mažinantys kalniukai, vadinami „gulinčiais policininkais“, Rusijoje dažniausiai du kartus aukštesni, tarsi tramplinai. Net ir tokios kelio sąlygos vietiniams vairuotojams netrukdo lėkti greitai.
Nežinau, kas kiek laiko žmonės čia remontuoja automobilių pakabas. Turbūt su kiekvienu degalų papildymu
„Nežinau, kas kiek laiko žmonės čia remontuoja automobilių pakabas. Turbūt su kiekvienu degalų papildymu. Nesvarbu kokiais automobiliais vairuotojai čia važiuoja, bet per duobes ir kalnelius lekia greitai. Pralenkė mane čia „Škoda Octavia“ net pasišokinėdama, gal kokius sportinius amortizatorius susidėjęs rusas. Lekia per tą bekelę 120-130 km/h greičiu. Sunkvežimiai irgi panašiai važiuoja, tad kelias tampa panašus į statybų aikštelę. Čia pilna baltų, raudonų plytų, lentų“, – įspūdžiais dalijasi Aidas Bubinas.
Aidui Bubinui iki Kostromos miesto 11-ą valandą Lietuvos laiku buvo likę 100 kilometrų ir nuo šio miesto dar tiek pat iki Jaroslavlio. Nuo Jaroslavlio iki kelionės finišo Murmanske motociklu važiuojančiam keliautojui teks nusigauti dar apie 1700 kilometrų.
Aidas Bubinas važiuodamas susidūrė jau su trimis žvibliais, mat šie paukščiai maisto ieško ant asfalto. Jie lesa vabzdžius, kurie krenta po susidūrimo su transporto priemonėmis. Jeigu šarkos, varnos ir kuosos yra atsargesnės, tai žvibliai pasitraukti iš kelio nespėja, lekia į priekį mėtydami pėdas ir susidūrimo neišvengia . Du žvibliai amžino poilsio išėjo atsitrenkę į priekinį stiklą, vienas į veidrodėlį.
Aidas Bubinas taip pat užsiminė ir apie vietos policininkus, kurie kelio ruože, kuriame važiuoti greičiau nei 50 km/h praktiškai neįmanoma, matuoja greitį.
Vitoldas Milius jau pasiekė civilizuotesnę Rusijos dalį. Nuo kelionės pradžios jis „Honda CR-V“ automobiliu jau nuvažiavo 18500 kilometrų. Iki finišo liko dar maždaug 4500 kilometrų.
„Štampuoju kilometrus, didelis eismas, daug sunkvežimių. Per visą gyvenimą tiek mašinų neaplenksi, kiek čia. Šiandien jau nuvažiavau 900 kilometrų. Planuoju šiandien dar kokius 600 įveikti“, – sakė Vitoldas Milius.
Keliautojas sako, kad ekspedicijoje nuobodulį vaiko klausydamas muzikos ir vietos radijo. Vitoldas Milius taip pat pripažįsta, kad kelionėje klostosi gerai, tik jaučiasi miego trūkumas.
Šiandien gal 60 kilometrų važiavau tokia atkarpa, kuri niekuo nesiskiria nuo kitų atkarpų. Čia pamačiau net šešias avarijas
„Muzika čia padeda. Groja radijas, paklausau žinių, kad neatitrūkčiau nuo pasaulio. Muzikos turiu sočiai, nuobodu nebūna. „Honda“ sėdynės patogios, nors man, kaip neturinčiam problemų su stuburu, visur sėdėti patogu. Nevargstu dėl to. Vargstu tik dėl miego trūkumo, bet stengiuosi neprarasti budrumo, kad kelyje nepadaryčiau klaidos ir nesugadinčiau automobilio. Šiandien gal 60 kilometrų važiavau tokia atkarpa, kuri niekuo nesiskiria nuo kitų atkarpų. Čia pamačiau net šešias avarijas. Kažkokia mistinė vieta, „juodoji dėmė“. Visus kitus 900 kilometrų nemačiau jokių avarijų. Per visą kelionę pamačiau gal 12 avarijų, dvi įvyko prie mano akių, bet jos nedidelės. Aidas rimtesnių matė“, – pasakojo V.Milius.
Automobilis „Honda CR-V“, kuriuo važiuoja Vitoldas Milius, tarnauja be priekaištų. Nepaisant į dugną skiriejančių akmenų ir purvo ant kėbulo, automobilis nerodo jokių kaprizų. Tiesa, automobilio prietaisų skydelyje užsidegė priminimas, jog laikas užsukti į autoservisą keisti alyvą. Tą Vitoldas Milius padaryti ketina jau po kelionės.
Automobilis nesipriešina ir rusiškiems degalams. Nors kai kuriose degalinėse Vitoldas Milius rasdavo ir aukštesnės klasės degalų, tačiau kartais tekdavo pilti tai, kas būdavo. Pasirinkimo laisvę ne visada turintis keliautojas papildomai į degalų baką įpildavo specialaus „Sonax“ skysčio, kuris apsaugo nuo vandens kuro sistemoje.
Žemiau esančiame žemėlapyje galite matyti, kur yra keliautojai. Paspaudę ant mėlynos ikonos, pamatysite, ar tai motociklas, ar automobilis.
GPS stebėjimą vykdo „Altas IT“ sistema.
