Keliautojas Vitoldas Milius pasiekė kelionės tikslą Murmanske ir jau grįžta į Lietuvą. Iki tėvynės jam liko mažiau nei 2000 kilometrų.
Kad nebus lengva aš žinojau, bet kad vietomis bus tikra bekelė – nesitikėjau
„Dabar kelias geras, gražus, važiuoju per Kareliją. Danga tikrai gera net ir lyginant su Lietuva. Nesitikėjau, kad paskutinė kelionės dalis iki Murmansko bus tokia prasta kelio prasme. Kad nebus lengva, aš žinojau, bet kad vietomis bus tikra bekelė – nesitikėjau. „Honda CR-V“ juk nėra bekelei skirtas visureigis, jo prošvaisa kaip lengvojo automobilio. Taip pat mašina atlaikė ir Rusijos degalų kokybės išbandymus. „Honda“ „suvalgė“ tuos degalus. Sąnaudos siekė apie 6 litrus šimtui kilometrų važiuojant mišriu režimu, kiek paspaudžiant“, – sakė Vitoldas Milius.
Vitoldas Milius sako, kad nors ekspedicija ir išvargino, tačiau paskutinių jėgų neatėmė. Keliautojas pabrėžė, kad vien jau važiuoti tiek laiko yra nelengva, o Rusijos keliai tikrai nežadėjo lengvo pasivažinėjimo.
„Miegodavau po keturias valandas per parą. To gyvenime niekada nedariau tiek laiko. Su sveikata nenutiko jokių problemų, automobilis irgi nepavedė.
„Kelionės į priekį iki Magadano ir atgal iki Murmansko laikas yra panašus. Važiavau ir niekur nesimuliavau. Lazdos irgi neperlenkiau, nes su dievais šnekėdamas irgi nepavažiuosi. Per didelis atstumas, kad būtų buvę galima daryti ką nors labai drastiško. Nėra prasmės lėkti kaip išprotėjusiam. Taip pat nėra prasmės ir važiuoti nemiegojus parą ar dvi. Arba daugiau nepavažiuosi, arba važiavimas bus neadekvatus“, – pasakojo keliautojas.
Rusijos kelių specifika pasižymi tuo, kad važiuojant negalima nei minutei atsipalaiduoti. Privaloma sekti kelią, jo reljefą, nes kelyje gali pasitaikyti tokių netikėtumų kaip tarsi iš niekur atsiradusios duobės.
Europoje gali važiuoti ir nesijaudinti, kad kažkur bus duobė, o Rusijoje reikia nenuleisti akių nuo dangos
„Rusijos keliai verčia susikoncentruoti. Europoje gali važiuoti ir nesijaudinti, kad kažkur bus duobė, o Rusijoje reikia nenuleisti akių nuo dangos. Visą laiką tenka važiuoti tvyrant įtampai. Tai yra gerai tik todėl, kad esant įtampai neįmanoma užmigti. Visada vairuojant atsiranda miego periodai. Su tuo reikia kovoti. Jei tą miegą įveiki, toliau gali važiuoti. Aš nenaudojau vaistų. Gerdavau tik kavą, bet Rusijoje daug kur kava tik tirpi, kurią aš nelabai mėgstu. Buvau tris kartus nusipirkęs energinį gėrimą“, – apie ištvermę kelionėje kalbėjo V.Milius.
Keliautojas tvirtina, kad nors ekspedicijos metu teko susidurti ir su policijos pareigūnais, tačiau baudų išvengti pavyko. Keletą kartų buvo patikrinti dokumentai.
„Sustabdymo tikslas ir buvo patikrinti dokumentus. Dėl greičio ar kažkokių kitokių pažeidimų pretenzijų pareigūnai man neturėjo. Čia visi važiuoja gana greitai. Kreiserinis vietinių vairuotojų greitis apie 130 km/h, vilkikai važiuoja apie 110 km/h. Čia tai yra normalu“, – kalbėjo Vitoldas Milius.
