Medikų teigimu, dirbant tokiomis sąlygomis būtina pasirūpinti tam tikrais aspektais, kurie užtikrintų ne tik tinkamą temperatūrą, patogumą, bet ir galimybę kokybiškai pailsėti. Vilkikų technikos ekspertas išduoda, kad tokia prabanga džiaugtis buvo galima ne visada ir paaiškina, kaip pažangiosios technologijos pakeitė vilkikų vairuotojų kasdienybę karštomis vasaromis.
Kasdienybė vilkike prieš 15 metų
Nors šiandien Lietuvos ir Europos keliais dauguma riedančių vilkikų yra modernūs bei šiuolaikiški, prieš 10–15 metų jie atrodė visiškai kitaip. Vilkikų technikos ekspertas ir vairuotojų instruktorius Genadijus Čapurinas pabrėžia, kad tuomet sunkiasvorių transporto priemonių trūkumai ypač išryškėdavo karštomis vasaros dienomis.
„Prieš gerą dešimtmetį dažna Lietuvoje veikianti transporto įmonė buvo linkusi taupyti pinigus ir nekomplektuodavo vilkikų su oro kondicionieriais. Tokių sistemų turėdavo, bet jų neįdėdavo į transporto priemones. Situacija pasikeitė, kai maršrutai iš Rusijos pradėjo driektis į Vakarus. Ten klimatas karštesnis – ypač Italijoje, kitose pietinėse šalyse, todėl į vilkikų kabinų vėsinimą imta žiūrėti atsakingiau“, – prisimena „Scania Lietuva“ atstovas G. Čapurinas.
Jis pasakoja, jog tada pradėti naudoti oro kondicionieriai, aušintuvai, orą aušinantys vandeniu. Tuo tarpu tokių sistemų transporto priemonėse neturintys vilkikai buvo statomi pavėsiuose arba taip, kad puspriekabės šešėlis kristų ant kabinos. Vairuotojai visiškai atsidarydavo langus, kabindavo šlapią rankšluostį, jog cirkuliuodamas oras nešiotų drėgmę ir vėsintų vidų, tačiau to užtekdavo ne visada.
Karštis gali sukelti pavojų gyvybei
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė pasakoja, jog karštis, vis dažniau užklumpantis ir Lietuvą, gali sukelti išties rimtų sveikatos problemų, ligų ar sunkesnių būklių paūmėjimą, kas, tam tikrai atvejais, gali baigtis tragiškai. Ypač aukšta oro temperatūra itin pavojinga vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantiems vairuotojams.
„Žmogui, kuris karštą dieną pasijuto prastai, jau turėtų kilti signalas, kad tai – per karšto oro ar ypatingai didelio saulės kiekio poveikis. Jis gali jausti troškulį, dėl organizmo prakaitavimo gali prasidėti dehidratacija. Taip pat neretai jaučiamas silpnumas, susijęs su širdies, kraujotakos sistemos veikla. Gali sutrikti sąmonė, šilumos smūgiui būdingas jos praradimas, gali atsirasti traukulių, odos pažeidimų. Per didelis karštis kartais sukelia ir įvairių organų sistemų komplikacijų, kurios gali baigtis mirtimi”, – sako sveikatos specialistė.
Pasak jos, šilumos smūgio ištiktiems bei į ligoninę atvežtiems pacientams, kaip rodo statistika, mirštamumas siekia nuo 21 iki 63 proc., todėl, pirmiausia, vilkikuose turi tinkamai veikti oro kondicionavimo sistemos. Visgi, šią problemą spręsti pasirenka ne visi.
Svarbu ne tik vėsinti, bet ir taupyti
G. Čapurinas pasakoja, kad kai kuriuose senesnių modelių vilkikuose, tiek prieš 10 metų, tiek ir dabar aušintuvai kabinami ant galinės transporto priemonės dalies, o kondicionieriai – montuojami ant kabinos stogo. Visgi, toks sprendimas padidina pasipriešinimą orui, degalų sąnaudas, o kondicionieriaus radiatorius gauna tiesioginės saulės šilumos, dėl ko mažėja jo efektyvumas.
„Moderniuose vilkikuose, gaminamuose nuo 2016-ųjų, kondicionieriai montuojami po kabina, todėl oro pasipriešinimas nepadidėja, o degalų – sutaupoma. Tokiu būdu kondicionierius beveik negauna tiesioginių saulės spindulių ir yra našesnis. Juos dabar naudojame dviejų tipų: mechaninį, veikiantį kuomet įjungtas variklis, ir minėtąjį, montuojamą po vilkiku. Kondicionierius, įrengtas po kabina, yra integruotas į bendrą ventiliacinę sistemą ir pučia per visus viduje esančius ventiliacinius kanalus. Taip vairuotojai nejaučia vienos vietos, iš kurios pūstų šaltas oras, tad erdvė vėsinama visa, kas ženkliai padidina komfortą“, – pažymi „Scania Lietuva“ atstovas ir priduria, kad moderniais technologiniais sprendimais papildytuose vilkikuose, kabinos temperatūrą gali nusistatyti pats vairuotojas.
Kondicionieriuje galima pasirinkti dvejopą režimą: ekonominį, kuris naudojamas naktį, nes nėra toks efektyvus, bet apie 6 valandas gali šaldyti orą, ir intensyvųjį. Jo pakanka stipriau vėdinti erdvę itin karštą dieną apie 2 valandas, pavyzdžiui, pietų pertraukos metu. Anot eksperto, vairuotojai patys pasirenka norimą režimą, suprasdami, kad reikia pataupyti ir akumuliatoriaus energiją, kurios prireiks naudojantis kitais elektros prietaisais arba tiesiog užkuriant vilkiką.
Karščiui įveikti – vairuotojų gudrybės
NVSC atstovė I. Taraškevičienė pastebi, kad jei vilkiko vairuotojui dėl pernelyg karšto oro sutriktų sveikata, tai sukeltų nemenką sunkių eismo įvykių riziką. Anot jos, vilkikų vairuotojai visuomet turėtų jaustis gerai, dirbti tinkamomis sąlygomis, būti pailsėję. Be kondicionavimo, darbo sąlygos bei pasekmės gali virsti pavojingomis ne tik pačiam vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams.
„Labai svarbus ir transporto, logistikos įmonių vadovų ar kitų atsakingų asmenų apmokymas, kaip elgtis per karščius. Taip pat svarbu atsakomybė, poilsio ir darbo režimo derinimas, derėtų vengti krovinius pervežti karščiausiu dienos laiku. Taip pat pačiam vairuotojui svarbu nuolat stebėti savo būseną, gerti daug vandens, vilkėti lengvus drabužius. Prireikus – vandeniu galima ir apsipilti arba dėvėti sudrėkintą kepurę“, – pataria I. Taraškevičienė.
G. Čapurinas išduoda, kad patys vairuotojai iš patirties žino daug atsivėsinimo gudrybių. Pavyzdžiui, norėdami, kad akumuliatorius veiktų kuo ilgiau, maždaug 30 minučių prieš poilsio sustojimą jie ima stipriai mažinti kabinos temperatūrą kondicionieriumi žemiau komfortinės temperatūros. Vėliau sustojus, temperatūra kabinoje staiga nepakyla, o tik po truputį šyla ir ilgesnį laiką būna komfortiška.
