Paprastai po saulėto savaitgalio užsikemša ne tik magistralė, vedanti iš pajūrio. Didelių sunkumų bei išbandymų patiria ir keliauninkai, grįžtantys iš Ignalinos, Utenos, Platelių ir kitų ežeringų regionų.
Tačiau problemos, kurias reikia įveikti vairuotojams kelyje A1, kartojasi kasmet ir vis intensyviau, didėjant automobilių srautui.
Štai kelios pačios populiariausios situacijos, gadinančios ūpą greitkeliuose savaitgaliais.
1. Prielipai. Prilipęs prie jūsų automobilio galo „skubantis“ kolega, nors jūs antrąją juosta važiuojate maksimaliu leistinu greičiu, o pirma (dešinė) juosta aklinai užsikimšusi. Tokiu atveju patartina tiesiog išlaikyti šaltus nervus, kad neprisidarytumėte rūpesčių.
Kaip sako lietuvių liaudis, kuprotą tik grabas ištiesins. Jei toks „skubantis“ vairuotojas nesupranta, kad, kilus pavojui, tikrai nesustabdys automobilio ir kad kyla didžiulis pavojus daugybės eismo dalyvių gyvybei, nebandykite jo perauklėti tyčia mažindami greitį ar kitais klasikiniais būdais. Būkite tikri, toks chuliganas gaus pamoką.
Nebandykite jo perauklėti tyčia mažindami greitį ar kitais klasikiniais būdais.
Švelniausia pamoka būtų gauta bauda kur nors Vokietijoje (maža nepasirodytų, nes ten policija dažniau matuoja ne greitį, o atstumą tarp automobilių). Primename, kad saugus atstumas tarp automobilių važiuojant 130 km/val. yra beveik 70 m, o ne 1-2 m, kaip dažnai nutinka Lietuvos automagistralėse. Taigi ramybės, ramybės ir dar kartą ramybės.
2. „Lenkimas“ kelkraščiu. Na, čia tinka ir ta klasikinė istorija su ramentu, ir daugybė kitų, gerokai pavojingesnių atvejų, kai ištisine juosta atskirta šalikele įsigudrinama lenkti netgi dideliu greičiu. Apie pavojų gyvybei tokiu atveju gali nesusimąstyti tik gerokai saulėje smegenis perkaitęs vairuotojas. Jei tokį chuliganą nufilmavote registratoriumi, siųskite gazas@15min.lt.
TAIP PAT SKAITYKITE: Fotopolicija: kelių gaidelis ar kelių žudikas su baltu BMW?
3. Remontas ir avarijos. Kelių remonto ruožuose greitis mažinamas iki 70 km/val., taigi beveik dvigubai, nei maksimalus leistinas automagistralėje. Kai kurie greituoliai šių apribojimų nepaiso. Todėl pasisaugokite. Tačiau kita problema – tokiose vietose susidarančios spūstys. Greičiau jas įveiksite, jei kuo mažiau tokiose probleminėse vietose manevruosite. Tiesiog važiuokite savo juosta maksimaliu leistinu greičiu ir sekite geltonas linijas, nurodančias besikeičiančią eismo juostos kryptį.
TAIP PAT SKAITYKITE: Vasaros spūstys: kurių kelių geriau vengti, nerizikuojant pakliūti į „butelio kakliuką“?
Spūstys automagistralėje gali susidaryti ir dėl avarijų. Todėl saugumas – pirmiausia.
4. Žvėrys. Jei skiriamoji tvorelė ties automagistrale ar greitkeliu jums suteikia saugumo jausmą, prisiminkite posakį, kad „jei nesisaugosi, ir Dievas neapsaugos“. Kelyje A1, kaip ir visuose kituose Lietuvos keliuose, susidūrimas su žvėrimis – dažnai pasitaikantis reiškinys. Statistikos duomenimis, tokios nelaimės dažniausiai nutinka vakare arba ryte. Štai Seimo narė Agnė Bilotaitė 135-ajame kilometre stirną kliudė 22 val.
Kita vertus, kaip matote nuotraukoje, Lietuvos automagistralėse kartais tiesiog iš dangaus gali nusileisti ir skraidantys aparatai.
5. Audra. Sinoptikai šį sekmadienį pranašauja škvalą, lietų ir net krušą.
Didėjant automobilio greičiui, padangų sukibimas su keliu mažėja. O esant šlapiai kelio dangai šis reiškinys vyksta dar intensyviau. Todėl automobilis per liūtį gali tapti nevaldomas net tiesiame kelyje. Iš pradžių dėl šlapių dulkių,
tepalo ir suodžių dalelių sluoksnio, kuris veikia panašiai kaip plona sniego pliurzė. Vėliau, liūčiai įsibėgėjus ir nuplovus nuo kelio nešvarumus – dėl vandens sluoksnio tarp kelio paviršiaus ir padangos protektoriaus.
Pavyzdžiui, važiuojant 80 km/val., kai vandens plėvelės storis 1 mm, padangų sukibimas sumažėja maždaug dvigubai. Jei lietus pila kaip iš kibiro – net 5 kartus.
O jei iš dangaus krenta ledai ir norite išvengti kūlvirsčio, greitį iš pradžių sumažinkite bent 30 proc., kad galėtumėte objektyviai įvertinti eismo sąlygas.
