Kodėl roges reikia ruošti rudenį
Patartina nusileisti ant žemės ir, pasibaigus intensyviam kelionių maratonui, įsiklausyti į savo automobilį. Tuomet, vieną rytą važiuodami į darbą, išgirsime girgždant pakabą, čirpiant stabdžių kaladėles ar pastebėsime, kad automobilis nebe toks stabilus kelyje, nors dar nešąla. Natūralu, kad tai – pirmieji signalai, kuriuos mums siunčia tarsi „be priekaištų“ važiuojantis automobilis. Nedelskite: juk dideli nemalonumai žiemą gali prasidėti nuo smulkmenų, kurias daug lengviau pašalinti rudenį.
Įsiklausykite į automobilį: išgirsite girgždant pakabą, čirpiant stabdžių kaladėles ar pastebėsite, kad automobilis nebe toks stabilus kelyje, nors dar nešąla...
Susipažinkite: penki populiariausi signalai, kuriuos, pasibaigus vasarai, mums siunčia automobilis. Sąrašas sudarytas konsultuojantis su autorizuotų servisų meistrais.
Penkios vasaros karščius iškentusios sistemos
1. Stabdžiai ir padangos. Kas jau kas, o stabdžių kaladėlės vasarą smarkiai padirbėjo ir greitkeliuose, ir miesto džiunglėse. Todėl, jei dar negirdėjote įtartinų garsų, dėl viso pikto atlikite keletą paprastų testų. Pirmas – tiesiog apžiūrėkite stabdžių diskus, ar jie lygiai dėvisi. Jei tik yra subraižymų, tai – rimtas signalas, kad kaladėlės dirba neefektyviai. Tai reikštų, kad jos arba susidėvėjusios, arba jų kreipiančiosios ima strigti. Stabdžiai – labai svarbūs užtikrinant saugumą, todėl jais pasirūpinti derėtų pirmiausia.
Kitas lengvas testas: atsidarę langą lėtai pavažiuokite šalia sustatytų automobilių eilės arba ties šaligatvio bordiūru. To reikia, kad atsimuštų ir pas jus aidu sugrįžtų stabdžių sistemos skleidžiami garsai. Nes, jei stabdžiai susidėvėję ar, tarkime, stringa rankinio stabdžio sistema, tikrai išgirsite nedidelį čirpimą. Panašūs garsai gali pasigirsti posūkiuose, automobiliui kiek pasvirus. Na, o jei pastebėjote, kad mažėja stabdžių skysčio (patikrinkite bakelį variklio skyriuje, apžiūrėkite pačius stabdžius, gal rasite dėmių), nedvejokite, skambinkite į servisą ir papasakokite pirmuosius stabdžių gedimo simptomus.
Tas pats pasakytina apie padangas. Jei pastebėjote, kad vairą traukia į šoną – turite bėdą, kurią reikia kuo skubiau gydyti specializuotose dirbtuvėse. Antraip ne tik kelsite pavojų saugumui – nevienodai nudėvėsite padangas ir jas teks išmesti.
2. Šviesos. Didžiąją laiko dalį vasarą važinėjame tik su dienos šviesomis. O jei jų neturime, vis tiek juk saulei plieskiant nematome, ar efektyviai veikia žibintai. Todėl net ir perdegusią lemputę, apsiblaususį reflektorių ar užstrigusį automatinio žibintų aukščio reguliatorių pastebėti nėra lengva. Tačiau šie trūkumai tikrai išryškės rudenį. Jei staiga pradėjote blogai matyti kelio žymėjimo linijas ar jums pradėjo mirksėti iš priekio atvažiuojantys vairuotojai – tai ženklas jūsų žibintai arba perdegė (tai matoma plika akimi), arba blogai sureguliuoti. Dar gali būti drėgmės arba karščio pažeistas reflektorius. Tarkitės dėl audiencijos autoservise, reikia profesionalo pagalbos.
3. Variklis ir pavarų dėžė. Jei važinėjate automobiliu su automatine pavarų dėže ir pajutote, kad pavaros ne visuomet persijungia sklandžiai, pasitikrinkite – gal pamiršote pakeisti tepalus (tarkime, jau nuvažiavote daugiau nei 60 tūkst. km nuo praėjusio keitimo). Nejuokaukite: ne tik žiemą, bet ir rudenį gali kilti problemų, jei laiku nepasirūpinsite. Žinoma, skirtingų konstrukcijų pavarų dėžės turi savą aptarnavimo specifiką. Tad nesidrovėkite, pasitarkite su serviso meistru. Ir nepamirškite: kuo senesnis automobilis, kuo labiau susidėvėję agregatai, tuo daugiau dėmesio jiems derėtų skirti. Pavarų dėžė tikrai pasakys jums ačiū, jei ja pasirūpinsite nelaukdami maksimalios leistinos ridos.
Tas pats pasakytina apie variklį. Neverta taupyti dešimties eurų pigesniems tepalams. Lygiai taip pat neverta laukti maksimalios ridos, nes numatyti 15 tūkst. km ribą galbūt pasieksite per viduržiemio šalčius. Juk per vasarą skaitiklis sukosi gerokai greičiau, gal net nepastebėjote? Jei automobilį kiekvieną žiemos rytą užvedinėjate nesusimąstydami, ar gerai sutepti stūmokliai, greitai liksite be žiedų.
Todėl patarimas paprastas – gerbkite savo automobilį, prieš žiemą nepamirškite, kad „kas neteps, tas nevažiuos“ ir sukite vairą į autoservisą.
4. Aušinimo sistema. Vasarą su aušinimo problemomis susiduria net pačių prabangiausių automobilių vairuotojai. Todėl turėkite omeny, kad, atvėsus orams, traukiasi guminės detalės, kurias vasarą veikė visai kitokios temperatūros. Taigi gali prakiurti ne tik „interkūlerio“ vamzdelis. Apžiūrėkite ir radiatorių bei patikrinkite aušinimo skysčio lygį bakelyje. Jei aušinimo skysčio sumažėjo iki minimalios ribos arba dar labiau, nedelskite – tik taip išvengsite rimtų bėdų.
Ir netgi jei skysčio pakanka, servise prieš žiemą derėtų pasitikrinti ir jo kokybę. Antraip per šalčius susiformavęs ledas geriausiu atveju tik užkiš plonus vamzdelius. Bet galimi ir blogesni scenarijai, apie kuriuos nekalbėsime.
5. Elektra. Apžiūrėkite akumuliatorių baterijos gnybtus – galbūt jie oksiduojasi, gal kontaktai blogai pritvirtinti?
Nuotaika geresnė, kai autoservisą pasiekiate sava eiga. Kai problema įsisenėja, remontas tampa brangesnis ir trunka ilgiau.
Dar vienas eksperimentas, kurį patartina daryti lauke – užveskite variklį ir, atidarę jo dangtį, įkvėpkite oro. Užuodžiate „supuvusį kiaušinį“? Tai reiškia, kad akumuliatorių baterija tuoj išleis paskutinį kvapą, gal net nesulaukusi žiemos. Tokiu atveju tik meistrai gali nustatyti tikslią diagnozę: keisti bateriją ar tik elektrolitą.
Netaupykite automobilio širdžiai, plaučiams, smegenims. Ir nepamirškite auksinės taisyklės: visuomet nuotaika geresnė, kai autoservisą pasiekiate sava eiga, o gedimus galima pašalinti greitai ir patogiai. Kai problema įsisenėja, remontas tampa brangesnis ir trunka ilgiau. Be to, gali tekti kviestis techninę pagalbą, o automobilio transportavimas kainuoja brangiau nei naujas akumuliatorius.