Karlas Alberto Abarthas gimė 1908 metų lapkričio 15-ąją Austrijos sostinėje Vienoje. Karlas jau paauglystėje buvo talentingas inžinierius, o būdamas šešiolikos metų, atlikto praktiką Italijoje kuriant dviračių dizainą bei motociklų važiuoklę.
Būdamas devyniolikos jis grįžo į Austriją dirbti sportinių motociklų įmonėje, kurioje buvo atsakingas už lenktynėms skirtų motociklų priežiūrą ir testavimą. Vienam kompanijos lenktynininkui susirgus, Karlui buvo pasiūlyta važiuoti vietoje jo. Kitų kolegų lenktynininkų didžiam nepasitenkinimui, Karlas du kartus iš eilės pagerino greičiausio rato įveikimo laiką, tačiau lenktynių dieną jis buvo priverstas dalyvauti su kitu motociklu, kuris varžybų metu vis gesdavo. Įtaręs kolegų sabotažą, Karlas nusprendė palikti įmonę.
Pajutęs lenktynių skonį jis nusipirko naudotą britų gamybos motociklą ir savo dirbtuvėse tobulino jį tol, kol šis tapo lengvesnis bei greitesnis. Savo pirmąsias lenktynes K.Abarthas laimėjo būdamas dvidešimties. Aplinkinius stebino tai, kad tokį rezultatą jis pasiekė be gamyklos paramos ar mechanikų pagalbos. Po metų jis sukūrė savo pirmąjį motociklą, kuris turėjo „Abarth“ ženkliuką, o sulaukęs dvidešimt penkerių Europos čempiono vardą pelnė penkis kartus. Tačiau 1939 metais įvyko didelė avarija, dėl kurios Karlą paguldė į ligoninę. Joje jis prabuvo visus metus, po kurių nusprendė pasitraukti iš motociklų sporto.
Po karo K.Abarthas grįžo į Italiją, kur pasikeitė vardą į labiau itališką – Carlo. Turėdamas draugų „Porsche“ šeimoje jis tapo Italijos „Porsche“ dizaino studijos atstovu.
Kiek vėliau, 1949-ų metų kovo 31-ąją jis nusprendė įkurti savo įmonę, kurią pavadino „Abarth & C Srl.“ Logotipui buvo pasirinktas Carlo astrologinis ženklas – skorpionas. Įmonė skelbėsi teikianti papildomų dalių gamybą sportiniams automobiliams, jų priežiūrai bei remontui. Carlo sukūrė savo lenktynių komandą – „Squadra Abarth“ (liet. „Abarth“ komanda). 1949 metais jie dalyvavo XVI „Mille Miglia“ lenktynėse, kuriose geras Carlo draugas bei komandos lenktynininkas Scagliari, vairuodamas „Abarth 204 A Roadster“, užėmė antrą vietą savo klasėje ir penktąją bendroje įskaitoje. Su tuo pačiu automobiliu jie laimėjo Italijos 1110 čempionatą.
Automobilių lenktynės visais laikais buvo labai brangus sportas. Carlo Abarthas, siekdamas didesnio finansavimo, sukūrė naujo tipo motociklams skirtą išmetimo sistemą. Netrukus buvo sukurti įvairūs duslintuvai skirtingiems modeliams. Nors jie buvo du kartus brangesni negu paprastos išmetimo sistemos, tačiau susidomėjimas buvo didžiulis. Įmonėje dirbo per 40 žmonių, kurie iki 1950-ųjų metų pardavė 4500 duslintuvų, o iki 1962-ųjų iš viso buvo parduota 260 tūkst. vienetų.
„Abarth“ susidomėjimo susilaukė iš tokių kompanijų kaip „Alfa Romeo“, „Ferrari“, „Maserati“, o 1952 metais „Abarth“ tiekė išmetimo sistemas „Ferrari GT“ bei kitiems sportiškiems automobiliams.
1955 metais „Fiat“ pristatė „Fiat 600“ modelį. Carlo Abarthas pamatė puikią galimybę sukurti mažą, sportišką bei nebrangų automobilį. Panaudojus pagrindines „Fiat 600“ dalis, sumontavus dvigubai galingesnį 750 cm3 variklį bei „Zagato“ kompanijai pagaminus naują kėbulą, buvo sukurtas „Fiat Abarth 750 Zagato“.
„Abarth“ siūlė įvairių detalių, kuriomis vairuotojai galėjo tobulinti savo turimus automobilius, tačiau tai buvo brangus malonumas ir dažnai atsieidavo pusę automobilio kainos. Pavyzdžiui, pilnas „Abarth 750“ komplektas, skirtas „Fiat 600“, 1955 metais kainavo 250 tūkst. lirų, kai naujas „Fiat 600“ – 590 tūkst. lirų.
1957 metais „Mille Miglia“ lenktynėse 750 klasėje dalyvavo dvidešimt „Abarth“ automobilių, iš kurių 16 baigė lenktynes, o pirmą, antrą ir trečią vietas užėmė būtent „Abarth“ modeliai. „Abarth“ sėkmė tapo žinoma pasauliniu mastu. 1958 metais pats Franklinas Delano Rooseveltas jaunesnysis, JAV prezidento sūnus, vyko į Italiją pasirašyti sutarties „Abarth“ gamyklos atstovais – tada „Abarth“ buvo pradėti pardavinėti Amerikoje.
Tais pačiais metais buvo pristatytas „Fiat 500“, kurio konstrukcija buvo paprasta, o pagaminimo kaštai maži. Tai buvo automobilis, skirtas plačiajai visuomenei. Carlo patobulino „Fiat 500“, padidindamas suspaudimo laipsnį nuo 6.55:1 iki 10.5:1. Sumontavus kitus karbiuratorius, pakeitus oro paėmimo, degalų padavimo sistemas bei sumontavus „Abarth“ išmetimo sistemą, galia buvo padidinta dvigubai: 13 iki 26 arklio galių.
Carlo įrodė, kad ir maži automobiliai gali būti patikimi bei greiti sportiniai automobiliai. Čia ir atsirado nauja frazė – „mažas, bet piktas“. „Abarth“ sustiprino santykius su „Fiat“ kompanija, kuri jį ėmė remti finansiškai bei skirti premijas už laimėtas lenktynes su modifikuotais „Fiat“ gaminamais automobiliais.
Septintas dešimtmetis kompanijai buvo auksinis: „Abarth“ asocijavosi su tobulinimu ir pergalėmis. Laikui bėgant atsirasdavo vis naujų modelių, kurie būdavo tobulinami skorpiono dirbtuvėse. Trasose „Abarth“ automobiliai ėmė varžytis vieni su kitais, nes kitų gamintojų automobiliai nebuvo tokie greiti. Iki 1965-ųjų su „Abarth“ tobulintais automobiliais buvo pasiekta 900 pergalių įvairiose lenktynėse.
Kompanijos valdymas, orientuotas į pergalių siekimą, pelno neatnešė, todėl 1971 metų rugpjūtį „Abarth“ buvo priversta susijungti su „Fiat“. Po susijungimo „Abarth“ buvo atsakinga už „Fiat“ automobilių paruošimą raliui. Pasaulio čempionatuose 1973, 1974 ir 1975-ais „Fiat Abarth“ užėmė antras vietas, o 1974-aisiais metais Portugalijos ralyje „124 Abarth Rally“ modeliai užėmė visas tris prizines vietas.
Aštuntajame dešimtmetyje „Abarth“ ir toliau siekė pergalių ralyje jau su „Lancia“ vardu, o pardavimus didino su „Fiat Strada Abarth 130 TC“. Tačiau šio daug pasiekusio prekinio ženklo išskirtinumas ir populiarumas ėmė blėsti.
2007 metais „Fiat“ atgaivino „Abarth“ kompaniją. Pirmasis jų sukurtas modelis buvo „Grande Punto Abarth S2000“, skirtas raliui, su kuriuo kompanija laimėjo tarpžemynines ralio varžybas. Vėliau „Fiat“ sukūrė ir du modelius, skirtus masinei gamybai: „Abarth Grande Punto“ ir „Abarth 500“.
