Vingytės kaime įsikūrusiose „Silvos“ ir „Jiesios“ sodų bendrijose bei keturiuose vienkiemiuose nuolat gyvena apie 40 šeimų. Iš viso šioje teritorijoje – beveik 200 sklypų. Priklauso bendrijos Kauno rajono savivaldybei, tačiau kelią, vedantį link jų – Senajiesio gatvę, prižiūri Kauno miesto savivaldybė. Geležinkelio bėgiai pasitarnauja tarsi šių dviejų savivaldybių atskirties riba. Patekti į sodų bendrijas galima pro vienintelę po geležinkelio tiltu įrengtą vandens pralaidą. Kitų būdų nėra. Sklypus juosia Jiesios upės vingis, kraštovaizdžio draustinis bei geležinkelio vėžė.
Kelias į namus – nelegalus?
Į 15min kreipėsi vietos gyventojas Povilas Dapkus. Pernai tapęs „Jiesios“ sodininkų bendrijos pirmininku, jaunas vyras įsivėlė į sudėtingą susirašinėjimą su Kauno miesto bei rajono savivaldybėmis ir „Lietuvos geležinkeliais“. Pašnekovas tikina suvokęs, kad pralaida, kuria jie kasdien važiuoja į namus ir iš jų, neturi servituto ir nėra laikoma keliu. Tad kirsti jos, skirtos inžineriniams įrenginiams, niekam nevalia.
P.Dapkus: „Iki gyvenamosios vietos veda vienintelis kelias – per vandens pralaidą po geležinkelio tiltu. O ten net servitutas nenumatytas“.
„Prieš keletą metų platino geležinkelio vėžę („Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Marijampolė–Kazlų Rūda–Kaunas rekonstravimas, įrengiant papildomą 1435 mm vėžės pločio kelią palei esamą geležinkelio liniją arba 1435 mm/1520 mm vėžės pločio sugretintą kelią“ – aut. past.) ir panaikino senąją pervažą, o naujos nenumatė. Nenumatė jokio teisėto ir saugaus praėjimo žmonėms. Dar aptvėrė viską tvora ir garso izoliacijos sienele. Tad niekaip tų bėgių nekirsi.
Iki gyvenamosios vietos veda vienintelis kelias – per vandens pralaidą po geležinkelio tiltu. O ten net servitutas nenumatytas, neatitinka kelio kategorijos sąvokos. Nežinau, kas būtų, jei pralaidoje įvyktų eismo įvykis. Joje sustatyti vandens rezervuarai, tad negali nei gilinti jos, nei aukštinti. Tai valstybinės svarbos inžineriniai statiniai. Nesuprantu, kodėl, kai montavo vandens cisternas, negalėjo pagilinti per metrą. Nesuprantu, kaip nenumatė šios problemos. Juk pralaidos aukštis neleistų įvažiuoti į sodų bendrijas gaisrinėms mašinoms ar reanimobiliui. Jei įsipliekstų gaisras, vilnytų jis per visus sodus, kol gaisrininkai spręstų, kaip patekti į sodų bendriją.
Kreipiausi į visas susijusias valdžios institucijas ir „Lietuvos geležinkelius“ – jokių problemos sprendimo variantų neišgirdau. Vienas nuo kito numetinėja. Įstatymiškai sausai atsakinėja. Maždaug „soduose nusipirkai sklypą, ko nori?“. Niekas nesiūlo, kaip išspręsti problemą“, – susirūpinęs dėstė P.Dapkus.
Konteinerius tempia daugiau nei kilometrą
Anot pašnekovo, taip yra pažeidžiamos jų, kaip gyventojų, teisės.
„Institucijos juk privalo užtikrinti patekimą į žmonėms nuosavybės teise priklausančias žemes. Privalo užtikrinti ir spec. transporto patekimą iki jų. Mums, kaip mokesčių mokėtojams, tai priklauso lygiai taip pat, kaip ir, pvz., Žaliakalnyje gyvenantiems asmenims. Bet mes šios paslaugos negauname.
Galima juk atvesti miesto vandenį, sustatyti hidrantus. Važiuotų kitoks transportas per tą pralaidą, su žarna galėtų gesinti. Galima tunelį įrengti, kaip Amalių pervažoje, padaryti naują įvažiavimą. Pats pigiausias būdas – įregistruoti servitutą pralaidoje, atvesti vandenį ir hidrantus sustatyti. Sprendimų yra, bet esmė, kad niekas nekomunikuoja“, – variantus vardijo pašnekovas.
Pralaidos aukštingumas sąlygoja ir kitas problemas. Jos neįveikia ir šiukšliavežė. Žmonės yra priversti tempti konteinerius kilometrą ir daugiau – kad paliktų jį už pralaidos esančioje aikštelėje.
„Vežu į darbą šiukšles. O ką daryt? Kita tema – Senajiesio ir Geležinkelio gatvių, vedančių į pralaidą ir iš jos, greideriavimas. Turi dukart tai daryt per metus, nemačiau nė karto. O juk „Lietuvos geležinkelių“ didžiulės aptarnaujančios mašinos mums tuos kelius taip pat „išmala“. Kas atlygins už automobilių remontą? Patys tvarkome, o jie tik gadina“, – pyko P.Dapkus.
Paskutinis kantrybės lašas sodų bendrijų gyventojams iškapsėjo tuomet, kai neseniai pro Senajiesio gatvės gruntą ėmė sunktis dvokiančios nuotekos.
„Pastebėjau, kaip vieną dieną iš kelio važiuojamosios dalies sunkiasi srutos. Ir teka į kraštovaizdžio draustinį. Informavau „Kauno vandenų“ avarinę tarnybą, Panemunės seniūnę, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių. Iškart nesureagavo, bet galiausiai sulaukėme dėmesio. Tačiau jie tik atkasė šulinio dangtį ir paliko toliau fekalijas tekėti. Važiuojamoji dalis išardyta, šulinys – žemiau grunto. Net nesugebėjo pastatyti saugumo reikalavimus atitinkančių atitvarų. Kelis pagalius įkišo kaip perspėjimą“, – stebėjosi P.Dapkus.
Vėliau jis informavo, kad gegužės 20 d. šulinys buvo pataisytas, ant kelio užpilta malto asfalto. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, buvo pataupyta lėšų volavimui, tad situacija tik pablogėjo – Senajiesio gatvėje padaugėjo duobių.
Nuotekos žalos nepridarė
15min kreipėsi į Kauno miesto bei rajono savivaldybes, „Kauno vandenis“ bei „Lietuvos geležinkelius“, kad jų atstovai pakomentuotų susidariusią situaciją.
Pasak „Kauno vandenų“ technikos direktoriaus Dainiaus Gudavičiaus, avarinė tarnyba, gavusi pranešimą dėl vandens nutekėjimo iš nuotekų linijos Senajiesio gatvėje, reagavo nedelsiant: hidrodinaminės automašinos pagalba liniją profilaktiškai pravalė, paaukštino kontrolinius šulinius ir pašalino gedimą. Jo teigimu, vieta buvo pažymėta įspėjamuoju kelio ženklu (kelio gaire), bet ne pagaliukais, kaip teigia gyventojas. Tačiau 15min žurnalistė ir fotografas įsitikino, kad teisus buvo gyventojas – bent jau tuo metu, kai žiniasklaidos atstovai lankėsi vietoje, duobė buvo pažymėta tik šakelėmis.
„Žalos gamtai nepadaryta, kadangi nuotekos sunkėsi nežymiai – tik kelio gruntinėje dalyje. Į žaliuosius plotus ar atvirus vandens telkinius nuotekos nepateko. Daugiau atvejų minėtoje vietoje neužregistruota“, – ramino D.Gudavičius.
Atsakymą dėl Senajiesio gatvės tvarkymo pateikė ir Kauno miesto savivaldybė. Kaip informavo Audronė Gudonytė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, Kauno miesto tarybos patvirtintoje Kauno gatvių priežiūros programoje 2019-2020 m. Senajiesio gatvės asfaltavimas nenumatytas, tačiau ji prižiūrima savivaldybės.
Kauno rajono valdžia atsakomybės kratosi
Situaciją netrukus pakomentavo ir Kauno rajono savivaldybė. Anot Tautvydo Tamošiūno, Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vedėjo, paklausime minimas geležinkelis (Sankt Peterburgas–Varšuva) buvo nutiestas dar XIX amžiaus viduryje, o sodininkų bendrijos „Jiesia“ ir „Silva“ įsikūrė sovietmečiu – 1971 ir 1966 m. Tik vėliau, jo teigimu, žmonės pradėjo gyventi nuolat. Dabar minėtose sodininkų bendrijose yra įsikūrusios daugiau kaip 40 šeimų.
„Pravažiavimas po geležinkeliu nuo Kauno miesto savivaldybės Senajiesio gatvės iki Kauno rajono savivaldybės sodininkų bendrijos „Silva“ riboje esančios Vingytės gatvės yra „Lietuvos geležinkelių“ patikėjimo teise valdomame sklype. Geležinkelio gatvė (nuo Vingytės g. iki Skardžio g.) ir Skardžio gatvė taip pat yra „Lietuvos geležinkelių“ patikėjimo teise valdomame sklype. Geležinkelio gatvė nuo Skardžio gatvės yra sodininkų bendrijos „Jiesia“ ribose.
Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtintame kelių ir gatvių sąraše šių gatvių nėra, nes jos nepriskiriamos vietinės reikšmės keliams. Šių gatvių priežiūrą ir naudojimą teisės aktų nustatyta tvarka turi organizuoti minėtų gatvių savininkai/naudotojai“, – paaiškino T.Tamošiūnas.
Pasak jo, rengiant „Rail Baltica“ projektą – dar 2014 m., Kauno rajono savivaldybė ne kartą kreipėsi į Susisiekimo ministeriją ir „Lietuvos geležinkelius“, siekdama atkreipti dėmesį į soduose gyvenančių žmonių problemas, tarp kurių svarbiausia – galimybė patekti į šias teritorijas specialiųjų tarnybų automobiliams (pridėjo tai įrodančius dokumentus – aut. past.). Prašyta skirti lėšų pravažai po geležinkeliu įrengti ar esam geležinkelio tiltui rekonstruoti. Pabrėžta, kad egzistuojanti pralaida po tiltu skirta sezoninio vandens pertekliui perleisti ir pagal paskirtį neskirta nei automobiliams, nei pėstiesiems. Tai rajono valdžiai nurodę patys „Lietuvos geležinkelių“ atstovai.
„Nutiesti kitą įvažą į šias sodininkų bendrijas nėra techninių galimybių: teritoriją juosia Jiesios upė ir statūs skardžiai. Be to, žemė priklauso privatiems asmenims“, – paaiškino valdininkas.
Kauno rajono savivaldybė informavo, kad administracijos direktorius parengė dar vieną raštą Susisiekimo ministerijai, kuriame prašo atkreipti dėmesį į šių sodininkų bendrijų problemą.
Iš savivaldybės neišgirdo siūlymų
Jei Kauno rajono valdžia tikina, kad vykdant projektą, kuris baigtas 2015 m., buvo kreiptasi į „Lietuvos geležinkelius“, tai „Lietuvos geležinkeliai“ įrodinėja, kad kreipėsi į savivaldybę, tiesa, miesto, dėl pasiūlymų „ko reikia vietos gyventojams“ pateikimo, tačiau jų taip ir nesulaukė.
„„Rail Baltica“ projekto rengimo metu projektas buvo derinamas su Kauno miesto savivaldybe, tačiau tuo metu iš savivaldybės neišgirdome jokių siūlymų ar komentarų dėl pralaidos gilinimo ar tilto rekonstravimo darbų, kurie būtų leidę daryti aukštesnį pravažiavimo gabaritą.
Savivaldybių tiesioginė atsakomybė yra organizuoti ir pasirūpinti gyventojų gyvenimo kokybe. „Lietuvos geležinkeliai“ visuomet stengiasi pagal savo išgales atsižvelgti į savivaldybių ar seniūnijų pasiūlymus ir siekia bendradarbiauti, kad šalia geležinkelio gyvenančių žmonių kasdienis gyvenimas būtų kuo patogesnis ir sklandesnis.
Jau po šio projekto įgyvendinimo, Rokų seniūnijos prašymu, siekiant didesnio gyventojų saugumo, papildomai įrengėme saugesnį pėsčiųjų praėjimą po tiltu. Jis yra nuolat prižiūrimas ir valomas, kad nesikauptų vanduo ir būtų užtikrintas patogus judėjimas“, – 15min teigė Gintaras Liubinas, „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.
Paklaustas dėl pralaidos ir kodėl joje nėra numatytas servitutas, jis atsakė, kad žemės sklype minėtoje vietoje yra įregistruotas servituto teise žvyrkelis, kuriuo naudojasi gyventojai bei „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojai pravažiuoti tarnybinėms reikmėms.
„Pradėjus sodų bendrijose kurtis gyventojams ir deklaruoti savo gyvenamąją vietą, keliukai palaipsniui buvo pervadinti į gatves, tačiau savivaldybė teisiškai nėra įregistravusi šios gatvės servituto“, – bandė paaiškinti G.Liubinas.
Yra servitutas ar nėra?
Taip ir liko neaišku, yra tas servitutas ar ne. Perklausus dar kartą, „Lietuvos geležinkelių“ atstovas patikslino – servituto teise yra įregistruotas žvyrkelis, kertantis geležinkelį po geležinkelio tiltu.
Pravažiavimas ir ėjimas pėsčiomis žvyrkeliu po geležinkelio tiltu yra teisėtas, kadangi „Lietuvos geležinkelių“ patikėjimo teise valdomame žemės sklype yra įteisintas servitutas.
„Pravažiavimas ir ėjimas pėsčiomis žvyrkeliu po geležinkelio tiltu yra teisėtas, kadangi „Lietuvos geležinkelių“ patikėjimo teise valdomame žemės sklype yra įteisintas servitutas. Bėgių kirtimas nevyksta „per pralaidą“ – klaidingas išsireiškimas. Žvyrkelis yra nutiestas po geležinkelio tiltu ir virš toje pačioje kirtimo linijoje esančios pralaidos.
Pradėjus sodų bendrijose kurtis gyventojams, keliukai, tarp jų – ir šis žvyrkelis, buvo pervadinti į gatves, bet, formuojant gatvę po geležinkeliu, „Lietuvos geležinkeliai“ apie tai informuoti nebuvo. Sprendimas pravažai gilinti turėtų būti kompleksinis: tilto, pralaidos ir autokelio rekonstrukcijos projektas kartu su savivaldybe, – teigė G.Liubinas. – Tačiau tokie klausimai yra imlūs laikui dėl jų privalomo suderinimo su įvairiomis institucijomis. Jie reikalauja dalyvaujančių šalių koordinuoto bei atsakingo išankstinio finansinių išteklių planavimo“.
Išgirdęs tokį „Lietuvos geležinkelių“ atsakymą, „Jiesios“ sodų bendrijos pirmininkas P.Dapkus liko nesupratęs: arba dokumentuose kažkas greitai buvo pakoreguota, arba kažkam yra meluojama pateikiant atsakymus. Jis atsiuntė 15min redakcijai dar šių metų vasarį iš „Lietuvos geležinkelių“ gautą el. laišką, kuriame konstatuojama, kad „tiltas, po kuriuo važiuodami lengvieji automobiliai patenka į sodo bendriją „Jiesia“, yra bendrovės patikėjimo teise valdomas tiltas, skirtas vandeniui po geležinkelio keliais pratekėti. Automobilių ar pėsčiųjų judėjimui šis tiltas nebuvo ir nėra skirtas. Servitutas pravažiavimui po šiuo tiltu taip pat nėra nustatytas.“
Šiame laiške pabrėžiama, kad vandens pratekėti parametrų užtenka, tad tilto rekonstrukcija nėra numatyta. Pabrėžiama ir tai, kad gatvių priežiūra nėra „Lietuvos geležinkelių“ kompetencijos ribose – rūpintis vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra yra įpareigotos vietos savivaldybės.
Tenka priminti, kad Kauno rajono savivaldybė atsakė, jog gyventojų minimos problematiškos gatvės – ne jų, o „Lietuvos geležinkelių“ ir sodų bendrijos reikalas.
