Juk dažnai pasitaiko, kad naudoto automobilio pardavėjas kaip didžiulį privalumą pateikia informaciją, kad automobiliu važinėjo moteris (arba senjorai tik savaitgaliais į bažnyčią). Ir netgi jei tai tikra tiesa, šis teiginys apie realią automobilio būklę nesuteikia beveik jokios informacijos. Kodėl? Nes tai savaime negarantuoja nei naudoto automobilio kokybės, nei garantijos.
15min jau rašė apie naudoto „Subaru“ pirkimo detektyvą, kai vėliau paaiškėjo, kad jame sumontuotas ne toks variklis, koks turėtų būti pagal pagaminimo metus. Tąkart profesionalus pardavėjas (vienas iš „Subaru“ centrų) buvo tik tarpininkas tarp tikrojo pardavėjo (fizinio asmens) ir pirkėjo. Daugeliui tokiu atveju atrodo, kad tarpininkaujanti įmonė (dileris arba specializuota įmonė) neatsako už automobilį, nes jo tikrasis pardavėjas yra ne ji. Anaiptol.
Kita vertus, pirkėjas, skelbime pamatęs informaciją, kad automobilį parduoda juridinis asmuo, turintis prekinį ženklą, visai ne be pagrindo įtiki, kad, kad toks sandoris bus patikimesnis.
Tokia pardavimo schema, kai fizinis asmuo patiki parduoti savo automobilį įmonei, labai dažnai taikoma todėl, kad kai kurie bankai lengviau ir geresnėmis sąlygomis suteikia lizingą būsimam pirkėjui. Taip nutiko ir šiuo atveju.
Automobilį įsigijo iš BRC
Rimantas septynerių metų amžiaus „Mercedes Benz B 200 CDI“ 2013 m. spalį įsigijo iš UAB „Baltijos realizacijos centras“ (toliau BRC), nors pirminė automobilio pardavėja buvo E.S. (pavadinkime ją Elvyra).
Kitaip tariant, buvo sudaryta grandininė pirkimo pardavimo sutartis: Elvyra-BRC ir BRC-UAB „Swedbank lizingas“. Pastaroji įmonė vėliau pagal lizingo sutartį perdavė automobilį Rimantui. Minėtose sutartyse apie automobilio trūkumus nebuvo užsiminta. Primename, kad pagal jau metus galiojančią tvarką „Regitroje“ registruojamoje pirkimo-pardavimo sutartyje būtina nurodyti ne tik ridą, bet ir visus pardavėjui žinomus autoįvykius bei automobilio defektus.
Būtina nurodyti ne tik ridą, bet ir visus pardavėjui žinomus autoįvykius bei automobilio defektus.
Bet neilgai Rimantas džiaugėsi mersedesu – iškart pradėjo lįsti problemos: automobilis staiga sustodavo, prietaisų skydelyje užsidegdavo užrašas, informuojantis apie transmisijos gedimą, blogai rakinosi arba iš viso nesirakino priekinės durelės, atšalus orams sunkiai vedėsi variklis. „Pasidžiaugęs“ vos dvi savaites, pirkėjas kreipėsi į automobilio gamintojo atstovą Klaipėdoje – UAB ,,Silberauto“.
Meistrų išvada nenudžiugino: būtina remontuoti pavarų dėžę. Taip pat informavo Rimantą, kad ankstesnė savininkė buvo atvykusi į jų centrą su tuo pačiu automobiliu ir jam nustatyti tie patys pavarų dėžės defektai! Tačiau Elvyra tuomet atsisakė remontuoti automobilį.
Nusivylęs Rimantas pirmiausia sutaisė automobilį – ne tik pavarų dėžę, bet ir dyzelino purkštukus, durelių užraktus. Už remontą prieš trejus metus sumokėjo 6 898 Lt (apie 1998 Eur.). Ir nusprendė ieškoti teisybės – kreipėsi į teismą, reikalaudamas abiejų pardavėjų (BRC ir Elvyros) kompensuoti išlaidas.
Rimantas rėmėsi Civilinio kodekso (toliau – LR CK) interpretacija, kad, jei minėti gedimai egzistavo iki automobilio pardavimo ir jie buvo sąmoningai nuslėpti nuo ieškovo, atsakovai turi atlyginti patirtas remonto išlaidas.
Ankstesnė savininkė buvo atvykusi su tuo pačiu automobiliu. Jam nustatyti tie patys defektai!
Primename, kad LR CK 6.333 str. 1 d. nustato, jog pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Pirkėjui, nustačius, kad daikto trūkumai atsirado dėl minėtų priežasčių, jis turi teisę ne vėliau, kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, pareikšti reikalavimus pardavėjui. Rimantas taip ir padarė.
Profesionalams taikomi griežtesni reikalavimai
Svarbus momentas – jeigu pardavėjas yra savo srities profesionalas (šiuo atveju – BRC), t.y. verčiasi automobilių prekyba, jam taikomi didesni apdairumo bei konkrečios situacijos įvertinimo reikalavimai. Ypač, jeigu automobilį perka fizinis asmuo – šiuo atveju fizinis asmuo Rimantas. Vartojimo sutarties atveju, kai daiktą įsigyja fizinis asmuo iš dilerio, ar kito automobilių pardavėjo tai daikto trūkumai, išaiškėję per 6 mėnesius nuo daikto perdavimo, laikomi buvusiais perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su daikto ar jo trūkumo pobūdžiu.
Natūralu, kad atsakomybės dėl automobilio gedimų kratėsi ir BRC, ir Elvyra. BRC atstovai teigė, kad automobilį pardavė pagal su Elvyra sudarytą pavedimo sutartį. Kitaip tariant, tapo „momentiniu“ Elvyros automobilio savininku, tad nėra atsakingas už mersedeso trūkumus. Taigi atsakomybės našta turėtų gulti ant moters pečių. Juo labiau, kad, kaip buvo minėta, Elvyra jau tikrino automobilį dirbtuvėse ir buvo informuota apie gedimus. Be to, kaip teigė autocentro atstovai, Rimantas buvo informuotas, kad automobilis priklauso ne BRC, tad įmonė negali suteikti informacijos apie techninę būklę. Tačiau gali tapti laikinu savininku, kad Rimantas galėtų įsigyti „Mercedes Benz B 200 CDI“ lizingu. Taip ir nutiko.
Jei gedimai egzistavo iki automobilio pardavimo ir jie buvo sąmoningai nuslėpti nuo ieškovo, atsakovai turi atlyginti patirtas remonto išlaidas.
Kitas BRC „akmuo“ į Rimanto daržą – kad jis nepasinaudojo teise patikrinti techninę automobilio būklę, nors turėjo tam laiko. Tačiau CK šiuo atveju yra pirkėjo, o ne pardavėjo pusėje. Ypač tuo atveju, jei pirkėjas nėra automobilių pardavimų profesionalas.
Priteisė, bet ne visus pinigus
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. Rimanto ieškinį patenkino tik iš dalies. Iš BRC priteista 3 422,76 Lt išlaidų (vietoje prašytų 6 898 Lt) netinkamos kokybės daikto defektams pašalinti, 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat – ir bylinėjimosi išlaidos.
Kodėl Rimantui priteista tik dalis išlaidų už automobilio remontą? Teismas nustatė, kad prieš perduodant automobilį, jis turėjo tik greičių dėžės gedimą. O kiti automobilio gedimai atsirado po to, kai Rimantas priėmė automobilį ir pradėjo jį naudoti. Teismo nuomone naudotam automobiliui netikėtai gali sugesti mazgai ar detalės ir dėl natūralių priežasčių (dėvėjimosi), ir dėl neteisingo eksploatavimo. Tad Rimantas šią riziką privalėjo suprasti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos tik visos išlaidos tinkamai automobilio būklei atkurti, pašalinant tuos gedimus, kurie buvo automobilio perdavimo ieškovui metu, atskaičius 30 proc. nuvertintų detalių kainą. Štai tokia aritmetika.
Įdomu tai, kad ieškinio reikalavimai pirminei mersedeso savininkei Elvyrai buvo atmesti. Nes juridiškai automobilį pardavė ne ši moteris, o BRC. Todėl, teismo įsitikinimu, būtent UAB „Baltijos realizacijos centras“ įsigijęs nuosavybėn ir vėliau pardavęs šį automobilį ieškovui, prisiėmė visas paminėto daikto pardavėjo pareigas, numatytas Civiliniame kodekse. Taip pat ir pareigą perduoti pirkėjui daiktą, kurio kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.
Kada sugedo purkštukas?
Žinoma, Rimanto tokia priteista dalinė kompensacija netenkino. Todėl jis parašė apeliacinį skundą. Vyras tvirtino, kad durelių spynų, purkštuko techninės paskirties specifika leidžia teigti, kad jokio netikėto sugedimo nebuvo, jų gedimas buvo ankstesnio ilgalaikio gedimo pasekmė, išryškėjusi atšalus orams (automobilis juk pirktas spalį, kai keičiasi orai).
BRC: net ir pats sąžiningiausias automobilio pardavėjas negali žinoti visų vidinių automobilio mechanizmų techninės būklės.
Tęsiantis teisminiams ginčams, neigdami savo atsakomybę dėl gedimų, BRC atstovai dar pridūrė, kad net ir pats sąžiningiausias automobilio pardavėjas negali žinoti visų vidinių automobilio mechanizmų techninės būklės. Taigi iš anksto apie byloje minimus gedimus nebuvo žinoma.
CK 6.333 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pardavėjas atsako už daikto trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daikto perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Tačiau „Silberauto“ pažymoje apie kitus defektus, be pavarų dėžės, neužsimenama. Todėl, teismas nusprendė, kad reikalavimas dėl kitų išlaidų, susijusių su kitų automobilio trūkumų šalinimu, grindžiamas vien tik paties ieškovo deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais. Būtų visai kas kita, jei Rimantas būtų atlikęs išsamesnę automobilio defektaciją. O dar geriau, jei būtų nuodugniai patikrinęs automobilį prieš jį įsigydamas.
Todėl apeliacinis teismas nusprendė palikti pirmojo teismo sprendimą ir daugiau pinigų Rimantui nepriteisė.
Išvados
Kokia šios istorijos moralė? Visų pirma, kad pardavėjų pasakojimai apie buvusius pardavėjus – tik beletristika. Jie neatskleidžia esmės. Todėl būtina perkamą automobilį patikrinti autorizuotame servise dar prie pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį.
Sutartis turi būti pasirašyta pagal įstatymų nustatytą standartą, nurodant visus būtinus pirkėjo, pardavėjo ir automobilio duomenis. Tik tuomet, iškilus aikštėn paslėptoms ar neįvardytoms problemoms, pirkėją gins Civilinio kodekso straipsniai, kuriais dažniausiai ir remiasi teismai.
BRC komentaras
BRC skyriaus vadovas Žilvinas Veiverys 15min šią situaciją pakomentavo taip:
„Esame įmonė, teikianti plačios apimties paslaugas klientams - tiek transporto priemonių pirkėjams, tiek ir pardavėjams.
Norėdami palengvinti žmonėms gyvenimą, už juos atliekame kartais ganėtinai nemažai laiko kainuojančius procesus perkant ar parduodant automobilį.
Žinoma, teisiškai ši padėtis mūsų įmonę paverčia atsakinga už kartais pasitaikančius pardavėjo nesąžiningus veiksmus parduodant transporto
priemonę su užslėptu defektu, kuris gali būti pastebėtas tik pradėjus eksploatuoti ją. Tokia situacija yra ypač sudėtinga įsigyjant transporto priemonę iš fizinio asmens.
Tačiau norime pasidžiaugti, jog Lietuvos respublikoje jau ryškėja atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimo priemonės ir teismai gina asmenis, nukentėjusius nuo nesąžiningų fizinių asmenų. Deja, šis procesas ilgas ir varginantis.
Siekdami išvengti tokių situacijų, norime patarti pirkėjams: pagal galimybes pirkite automobilius tik iš juridinių asmenų, juos būtinai pasitikrinkite autorizuotame tos markės automobilių servise, net jei pardavėjas garantuoja ir rodo patikros išvadas. Nepirkite automobilio pagal sutartį, kurioje pardavėjas nurodomas užsienio fizinis ar juridinis asmuo ir perkate tiesiogiai iš jo, tačiau sandorį sudarote Lietuvoje“.