Keletas akcijos „Mane veža“ dalyvių minčių
Paulius Navickas, vairuotojas: „Dalyvavimas akcijoje suteikia galimybę visą dieną šypsotis ir džiaugtis nuostabia kompanija. Dalyvaudamas šioje akcijoje supratau, kaip reikia bendrauti su aklaisiais ir silpnaregiais. Ši akcija laužo nusistovėjusias visuomenėje normas, kad motociklininkai yra chuliganai, o aklieji turi sėdėti tik namuose!“
Saulius Karčiauskas, vairuotojas: „Kai pirmą kartą išgirdau apie MANE VEŽA, nustebau, kad tai apskritai įmanoma, nekalbant apie tai, kad kažkas tai net organizuoja. Atvažiavau paimti savo keleivės sunkiai įsivaizduodamas, kaip viskas bus, kaip keleivė reaguos. Bet greitai supranti, kad tai tokie patys žingeidūs žmonės kaip ir visi, ir jie tikrai gali daug! Kitais metais buvo dar paprasčiau, ir pasivažinėjimas išėjo ilgesnis – važiuodamas supranti, kad nori dar tiek „parodyti...“
Sigitas Sinkevičius, keleivis: „Laukiu vėl to galios garso, kai užvedami motociklų varikliai, kai vėl sutiksiu tikrai nuoširdžius žmones, kurie man ir mano likimo draugams leidžia pajusti greitį, laisvę, vėją sėdint ant galingo motociklo. Girdėti aidų žaismą važiuojant mieste, o užmiestyje – kvapų kaitą, šilumos skirtumus lyg bangas... Aš savarankiškai jo valdyti jau daugelį metų negaliu, bet jausdamas motociklininką, jaučiuosi lyg pats prisidedu prie vairavimo... O žinant, jog tuo pačiu metu rieda draugai ir pažįstami visoje Lietuvoje, tai ir tie jausmai sustiprėja, lyg išplinta po visą Lietuvą.“
Ramunė Balčikonienė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininko pavaduotoja: „Viskas, kas yra tikra, turi išlaikyti tam tikrą laiko egzaminą. Labai džiaugiuosi, kad akcija MANE VEŽA ir mūsų draugystė su Aldona ir motociklininkais laiko testą išlaikė aukščiausiais balais. Ar vyktų pirmą, ar trečią kartą – ši akcija yra labai laukiamas įvykis neregių ir silpnaregių bendruomenėje. Visus dar abejojančius norisi paraginti nedelsti ir registruotis: juk tokios patirtys – ne kasdien!”