15min publikavo keletą tekstų su skaitytojų atsiųstais pavyzdžiais, iliustruojančių, kad miestų gatvėse – daugybė akivaizdžiai taršių automobilių. Skaitytojai juos vadina „žudikais“, nes iš tokių automobilių sklinda ne tik CO2 (Lietuvos valdžia dažniausiai kalba tik apie dvideginio mažinimą), o kvapą gniaužiantys nuodai.
Ką siūlo Aplinkos ministerija
Komentuodami situacijas, kuriose užfiksuoti po miestą rūkstančiais automobiliais važinėjantys „pečkuriai“, Aplinkos ministerijos specialistai ne kartą komentaruose siūlė tą patį receptą: praneškite 112 arba ePolicijai.
Paklausti, kada pagaliau Lietuvos miestų gatvėse pradės veikti išmaniosios Žaliosios akys (skeneriai, fiksuojantys dūminančius automobilius), Aplinkos ministerijos atstovai žadėjo tai jau netolimoje ateityje.
Viceministrė Raminta Radavičienė interviu 15min sakė, kad Žaliosios akies projektas, apie kurį kalbama jau daugybę metų, tikrai nėra užmirštas:
„Žaliosios akies projektas – tai pagal Vyriausybės 2019 m. patvirtintą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą Aplinkos ministerijos iniciatyva ir bendradarbiaujant su Vilniaus miesto savivaldybe 2021 m. atliktas transporto priemonių taršos realiomis važiavimo sąlygomis nuotolinės stebėsenos bandomasis projektas.
Šių metų rugpjūčio 4 d. Vyriausybės atnaujintame plane, ši, iš dviejų etapų susidedanti, priemonė išliko. Numatyta vėliausiai 2023 m. priimti sprendimą dėl nuotolinės stebėsenos sistemos nuolatinio taikymo, o 2023–2029 m. įdiegti transporto priemonių išmetamų teršalų nuotolinės stebėsenos sistemą ir (ar) sustiprinti kelių transporto priemonių techninę kontrolę keliuose.
Šiuo metu vertinamos teisinės galimybės taršias TP siųsti atlikti techninę apžiūrą ar panaikinti techninės apžiūros galiojimą. Diskusija apie tai su suinteresuotų institucijų atstovais vyks rudens pradžioje“.
O kol ministerija vertina galimybes, skaitytojai toliau fiksuoja akivaizdžiai dūminančius automobilius ir praneša apie juo ne tik redakcijai, bet ir Lietuvos policijai. Ar ji reaguoja? Nes dūmais apsipylę automobiliai tikrai nevengia važinėti ir pareigūnams po langais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Paradoksas: dūmais apsipylę seni dyzeliai važinėja policijai po langais.
Po straipsnių serijos apie taršius automobilius redakcija gavo ne vieną laišką, kuriame teigiama, kad pareigūnai į pranešimus apie dūminančius automobilius reaguoja vangiai. Arba atrašo, kad nėra už ką bausti.
Policijos statistika
Rugpjūčio pabaigoje Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė pateikė tokį skaičių: Administracinių nusižengimų registre pagal ANK 307 str. šiais metais fiksuoti 57 nusižengimai. Šis ANK straipsnis vadinasi Transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių, ne keliais judančių mechanizmų ir įrengimų su sumontuotu prietaisu ar įrenginiu, kuris išderina gamintojo numatytą išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos veikimą, eksploatavimas.
Taigi negalima teigti, kad apskritai nereaguojama į teršiančius automobilius. Tačiau klausimas, kokie masteliai, kompetencijos ir kokios tam naudojamos priemonės.
„Techninės apžiūros centruose dėl dūmingumo apžiūros nepraeina vidutiniškai 9–11 proc. automobilių. O kelių policija, preliminariais duomenimis, pakartotinai į TA stotis šiemet grąžino 16-os dūminančių automobilių vairuotojus“, – situaciją komentavo asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.
Skaitytojai neslepia nusivylimo: policija reaguoja „keistai“
Pirmieji skaitytojai, po Aplinkos ministerijos paaiškinimų bandę informuoti ePoliciją apie taršius automobilius, pranešė apie savo „visišką nesėkmę“. Štai skaitytojas Andrius (vardas pakeistas) pripažįsta buvęs gana naivus. Bet dabar jau nusiėmė rožinius akinius. Jis galvojo, kad pakanka ePolicijai raštu pranešti, kur ir kada pastebėtas dūminantis automobilis ir nurodyti jo registracijos numerį. O tuomet jau pareigūnai suras savininką, patikrins techninę būklę.
Nė vienas toks Andriaus pranešimas „nepasitvirtino“. Tik gavęs kelis tokius atsakymus Andrius pradėjo dūminančius automobilius filmuoti. Bet kol kas neturi kuo pasigirti, ePolicija siunčia tokius atsakymus:
2018 m. siūlė nupirkti policijai nuodų matavimo įrangą
Tačiau tikra uoga ant torto šioje istorijoje yra kito skaitytojo, verslininko Arvydo (pavardė redakcijai žinoma) nufilmuota istorija. Šis skaitytojo reportažas buvo nusiųstas ir Aplinkos ministerijai, ir Lietuvos policijai (jį rasite teksto pradžioje ir pabaigoje).
Arvydas su Aplinkos, Vidaus reikalų ministerijomis, Vyriausybės kanceliarija ir Lietuvos policija susirašinėja jau nuo 2018 m.
Jo laiškų esmė labai aiški: skaitytojas klausia atsakingų pareigūnų, kodėl netikrinami akivaizdžiai taršos normas viršijantys automobiliai, kodėl kelių policija neturi įrangos taršai matuoti, kodėl nepriima pagalbos, nes Arvydas siūlo padėti įsigyti tokią įrangą.
Pabrėžiame, apie šią problemą su Lietuvos valdžia Arvydas kalbėjo dar 2018 m. ir siūlė savo pagalbą, sprendžiant problemą. Tačiau panašu, kad per tiek metų ne kažin kas pasikeitė.
„Kur reikėtų kreiptis, kai per dieną automobilyje aš, žmona, 4 vaikai patiriame apie 10 akivaizdžių cheminių atakų keliuose, kurios lėtai mus žudo? Žinau, kur kreiptis, kai matau vagiant turtą, niokojant gamtą, degant namui, ištikus sveikatos sutrikimams, pažeidžiant kelių eismo taisykles ir panašiai, tačiau šiuo atveju atsakymo neturiu ir niekur jo nerandu“, – rašė Arvydas laiške Aplinkos ministerijos atsakingiems pareigūnams. Ir ne vieną kartą.
Bet Arvydo reportaže (filmuota Vilniuje, Dzūkų / Tyzenhauzų gatvėje š. m. rugsėjo 7 d.) užfiksuotas policininkas, ko gero, yra geriausia dabartinės situacijos iliustracija. Tiems, kurie neperžiūrėjo viso reportažo, trumpai pateiksime santrumpą. O pats Arvydas šią istoriją vadina pačiu didžiausiu absurdu.
Detektyvas su policija: stovi prie automobilio, bet jo netikrina
Važiuodamas paskui smarkiai dūminantį automobilį, Arvydas nefilmavo telefonu (nes pažeistų KET), bet palaukė, kol jo vairuotojas sustojo. Tuomet iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai, regis, nesuprato, kur problema. Todėl Arvydas paaiškino:
„Manau, automobilis neatitinka techninių reikalavimų, todėl prašau imtis veiksmų, kad tokios transporto priemonės eisme nedalyvautų“.
Arvydas pabrėžė (tai vėliau užfiksuota ir filmuotoje medžiagoje), kad net ir vairuotojas sutinka, kad jo automobilis techniškai netvarkingas (prieš mėnesį sugedo turbina). Taigi vairuotojas fakto neneigia, automobilis stovi čia pat, o ką daro pareigūnai?
Iš pradžių patikrina, ar automobilio vairuotojas turi techninę apžiūrą. Tai tarsi turėtų pateisinti automobilio dalyvavimą eisme? Tuo metu sąžiningas vairuotojas pasakoja, kad taip – automobiliui ateina paskutinioji: dar važiuoja, bet tuoj nebevažiuos.
Susimąstę pareigūnai, patikrinę automobilį, paprašo vaizdo įrašo. Jo negavę, ima aiškinti, kad automobilis stovi vietoje, nevažiuoja (tai dūmų nesimato).
Vairuotojas sutinka su teiginiu, kad jo automobilis važiuodamas skleidžia juodus dūmus. Tačiau pareigūnas pateikia kitą argumentą: stovėdamas užvestu varikliu automobilis neatrodo dūminantis. Pareigūnas sako, kad automobilis tiesiog sugedo, tad nėra čia ką daryti. Vairuotojas jam antrina: paskutinę savaitę jau su šiuo automobiliu važiuoju.
„Jūs turite būti apmokyti, kaip elgtis tokiu atveju. Spauda rašo, kad tokiu atveju reikia kreiptis į jus“, – neatlyžta filmuojantis dialogą Arvydas.
„Spauda daug ką rašo“, – meta kozirį pareigūnas. Jo kolega vėl paprašo filmuoto įrodymo, kad važiuojantis automobilis taip dūmino, kad net pablogino matomumą... Taigi kalba ne apie taršą, o kažkodėl apie matomumą.
Situacija tampa komiška, nes pareigūnai vis kalba apie tai, kad automobilis stovi. Jo vairuotojas sėdi viduje ir laukia, kuo viskas baigsis. O Arvydas siūlo patikrinti važiuojančio automobilio būklę.
„Kiek mes čia lauksime, gal dvi dienas (kol automobilis vėl pradės važiuoti – red. past.)?“ – neatlyžta pareigūnas. O vairuotojas leidžia suprasti, kad bent iki namų šiuo automobiliu (Liepkalnio gatvėje) jis tikrai bandys nuvažiuoti.
Aplinkos ministerija: policija turi visus įgaliojimus
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė šią situaciją pakomentavo taip:
„Policija turi teisės aktais suteiktus pakankamus įgaliojimus imtis reikiamų veiksmų atlikti transporto priemonės techninės būklės įvertinimą ir prireikus uždrausti jai dalyvauti eisme. Prireikus policijai visuomet gali pasitelkti išmetamųjų dujų patikrai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus.
Siekdami valdyti transporto priemonių taršą keliuose, stiprinsime Aplinkos apsaugos departamento vykdomą kontrolę ir raginsime aktyviau veikti kitas, įgaliojimus tikrinti techninę būklę keliuose turinčias institucijas (Lietuvos transporto saugos administraciją).
Nors šis vaizdo įrašas ir parodo, kad praeitos techninės apžiūros nepakanka taršiems automobiliams iš kelių išvaikyti, siūlysime toms transporto priemonėms, kurios pirmajame techninės apžiūros etape viršija išmetamųjų teršalų normas ar dūmingumą, kitą techninę apžiūrą (atliekant tik taršos matavimus) atlikti po perpus trumpesnio, nei dabar nustatyta, laiko (pvz., lengviesiems automobiliams ne po 24 mėn., o po 12 mėn.).
Taip pat svarstome suteikti įgaliojimus Aplinkos apsaugos departamentui be policijos stabdyti kelių transporto priemonės taršos patikrai. Artimiausiuose mūsų planuose numatyta atlikti ir galimybių vertinimą taikyti nuolatinę nuotolinę transporto priemonių taršos stebėseną“.
Policija: neturime reikiamos įrangos
Ramūnas Matonis, Policijos departamento komunikacijos skyriaus vedėjas, pateikė tokį oficialų komentarą:
Deja, policijos pareigūnai neturi prietaisų, kuriais būtų galima išmatuoti automobilio taršą. Tačiau policijos pareigūnai organizuoja specialias priemones su atitinkamais specialistais, kurie turi tokius prietaisus ir reido metu gali patikrinti automobilio taršą.
Yra patvirtintas aprašas, kuriame reglamentuota 12 punktų, kai privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą gali panaikinti pareigūnai, kuriems suteikta teisė tikrinti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę būklę.
Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas, kai techninės būklės patikrinimo metu nustatoma, kad:
1. Neveikia pagrindinis stabdys (vairuotojas juo negali sustabdyti motorinės transporto priemonės arba jos priekabos);
2. Neveikia motorinės transporto priemonės vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti motorinės transporto priemonės);
3. Netvarkingas motorinės transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas (kai tempiama priekaba);
4. Lyjant, sningant arba esant rūkui motorinės transporto priemonės vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;
5. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimosios, rūko, tolimosios šviesos) motorinės transporto priemonės priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienam motorinės transporto priemonės arba jos priekabos galiniam gabarito žibintui neveikia avarinė šviesos signalizacija arba motorinės transporto priemonės arba jos priekabos gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo;
6. Motorinės transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180 ° vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas mažesnis negu 70 proc., o šarvuotų transporto priemonių – mažesnis negu 60 proc. Motorinės transporto priemonės priekinis stiklas turi neleidžiamą (-ų) priekinio stiklo pažeidimą (-ų), nurodytą (-ų) Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų, patvirtintų Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 „Dėl Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų“ (toliau – Techniniai reikalavimai) 1 priedo 1 priedėlyje;
7. Motorinės transporto priemonės arba jos priekabos protektoriaus rašto gylis mažesnis, nei nustatyta Techniniuose reikalavimuose arba nuo lapkričio 11 d. iki kovo 31 d. motorinės transporto priemonės, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, ir (arba) jos priekaba (jei priekaboje įrengti stabdžiai) eksploatuojama su padangomis, kurios neskirtos važiuoti žiemą (nepažymėtos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“), motorinė transporto priemonė arba jos priekaba nuo balandžio 11 d. iki spalio 31 d. eksploatuojama su dygliuotomis padangomis;
8. Motorinėje transporto priemonėje nėra priekinio (-ių) artimosios šviesos žibinto (-ų) ir (arba) priekinio (-ių) tolimosios šviesos žibinto (-ų), motorinėje transporto priemonėje ir (arba) jos priekaboje nėra galinio (-ių) gabarito žibinto (-ų), stabdymo žibinto (-ų) ir (arba) posūkio rodiklio žibinto (-ų) ir (arba) žibinte panaudotas jo gamintojo nenumatytas šviesos šaltinis;
9. Stovinčios motorinės transporto priemonės su dirbančiu varikliu skleidžiamo triukšmo lygis viršija Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3-169 „Dėl Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos aprašo“, nurodytus dydžius.
10. motorinėje transporto priemonėje nėra buferio ir (arba) nėra dujų išmetimo sistemos ir (arba) dujų išmetimo sistemoje trūksta sudėtinių dalių, N2, N3, O3 ir O4 klasių transporto priemonėse nėra šoninės apsaugos ir (arba) galinės apsaugos nuo palindimo po transporto priemone;
11. Iš motorinės transporto priemonės, jos priekabos, įrangos, įrengtos ant jos (jų), ant žemės laša (per vieną minutę nulaša bent vienas lašas) arba teka alyva, degalai arba kiti eksploataciniai skysčiai, dėl kurių daroma žala aplinkai (gamtai) arba sukeliamas pavojus kitiems kelių eismo dalyviams, išskyrus langų plovimo skysčio nuotėkį, kai purškiamas langų plovimo skystis;
12. Motorinė transporto priemonė, išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytas išimtis, kuri pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, neatitinka specialių reikalavimų motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, kurie nustatyti Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
