„Maždaug prieš metus, gegužės 15 dieną, įsigijau 2010 metų automobilį „Mercedes-Benz“. Pirkau išperkamosios nuomos būdu, per „Mogo LT“ automobilių lizingo kompaniją. Prieš tai telefonu gavusi patvirtinimą, kad įmonė man suteiks kreditą, darbuotojos paprašyta nuvykau į Kauno automobilių pardavimo aikštelę, kur mane pasitiko įmonės atstovas. Neplanavau pirkti tokio brangaus automobilio, bet žmogiškosios silpnybės ir „Mogo LT“ darbuotojo patikinimas, kad automobilis labai geras, paėmė viršų“, – istoriją pradėjo Jekaterina D.
Automobilio savininko nematė
Pašnekovę nustebino tai, kad ant aikštelėje stovėjusių automobilių puikavosi UAB „Mogo LT“ blankai. Anot jos, taip ir liko neaišku, ar transporto priemonė priklausė fiziniam asmeniui, ar lizingą suteikusiai įmonei. 15min Jekaterina D. atskleidė, kad dokumentuose nurodytas „Mercedes“ savininkas – užsienio šalies pilietis, kurio ji nė akyse nematė. Visą laiką, – prisiminė ji, – su ja buvo Kauno skyriui vadovaujantis Justinas.
Mergina pasakojo, kad reikalingi dokumentai buvo greitai paruošti, o pinigai netrukus atsidūrė jos banko sąskaitoje.
„Su įmonės Kauno skyriaus vadovu iškart nuvykome į banko filialą, kur aš nusiėmiau pervestus pinigus ir perdaviau jam. Po to grįžome į Kauno automobilių turgų, man padavė automobilio raktelius ir aš laiminga išvažiavau“, – toliau pasakojo ji.
Pirkiniu džiaugėsi neilgai
Džiaugsmas dėl naujo pirkinio truko neilgai. Kaip teigė 15min pašnekovė, problemos prasidėjo po to, kai į jos automobilio galą atsitrenkė kita transporto priemonė. Anot jos, nusižengdama galiojančiai tvarkai, įmonė nusirašė jai priklausiusią draudimo išmoką.
„Įmokas buvau sumokėjusi laiku, tačiau jie pinigus, gautus iš draudimo, nusiskaičiavo kaip mano įmokas į ateitį ir tik po daugybės skundų man pavyko juos susigrąžinti“, – teigė pašnekovė.
Netrukus paaiškėjo dar viena detalė – automobilio rida buvo atsukta apie 150 tūkst. kilometrų. Jos teigimu, pagal galiojančią tvarką, išaiškėjus šiam faktui, kaina turėjo būti sumažinta.
Pasak Jekaterinos D., netrukus paaiškėjo dar viena detalė – automobilio rida buvo atsukta apie 150 tūkst. kilometrų. Jos teigimu, pagal galiojančią tvarką, išaiškėjus šiam faktui, kaina turėjo būti sumažinta.
„Ne kartą kreipiausi į įmonę, tačiau į kalbas jos atstovai nesileido ir net neatsakė į užklausas, todėl aš paprasčiausiai nemokėjau įmokų. Dėl suklastotos ridos ir patirto spaudimo kreipiausi į teisėsaugos institucijas, kurios iš pradžių žadėjo atlikti tyrimą, bet veiksmų taip ir nesiėmė“, – detalėmis dalijosi ji.
Patyrė spaudimą?
Mergina tikino mananti, kad tuomet, kai pirko automobilį, jai buvo pateikta neva suklastota pirkimo-pardavimo sutartis. 15min ji atskleidė, kad dokumentai buvo perduoti teisėsaugos institucijoms, tarp jų ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT). Vienoje byloje ji buvo specialiąja liudytoja.
Pašnekovės teigimu, netrukus po to UAB „Mogo LT“ pradėjo išieškojimo procesą, darbuotojai aplankė merginos senelius, skambino artimiesiems ir kitiems, su istorija nesusijusiems asmenims.
Vis laukiau protingo susitarimo, bet veltui. Įmonė kreipėsi į policiją ir Alytuje iš manęs automobilį paėmė.
„Vis laukiau protingo susitarimo, bet veltui. Įmonė kreipėsi į policiją ir Alytuje iš manęs automobilį paėmė. Kurį laiką jis stovėjo policijos aikštelėje, bet prieš kelias dienas buvo grąžintas „Mogo LT“. Dėl šio automobilio labai daug kartų teko lankytis policijoje, mane ne kartą apklausė... Susidarė įspūdis, kad teisėsauga palaiko jų pusę“, – išdėstė pašnekovė.
Merginos teigimu, pareigūnai neturėjo teisės grąžinti automobilį įmonei, nes dar nebuvo pasibaigęs 7 dienų terminas, per kurį ji turėjo teisę sprendimą apskųsti.
„Man yra keista, kodėl policija ir prokuratūra sprendžia civilinius ginčus. Nuo kada šios institucijos dirba antstolių ir administracinio teismo darbą?“, – svarstė ji.
15min paklausta, ką ketina daryti toliau, Jekaterina D. atskleidė, kad nė nesiruošia nuleisti rankų ir planuoja kreiptis į teisininkus.
Klientė pati kalta?
„UAB „Mogo LT“ klientams teikia naudotų automobilių įsigijimo finansavimo sprendimus: lizingą (išperkamąją nuomą), ilgalaikę nuomą su išpirkimo galimybe ir kt.
Bendrovė teigia visais atvejais ieškanti klientams palankiausių sprendimų tiek sudarant sutartis, tiek susiduriant su sunkumais šias sutartis vykdant. Bendrovės vertinimu, šiuo atveju pagrindinė ginčo situacijos kilimo priežastis – bendradarbiavimo iš kliento pusės ir realaus noro rasti abiejų šalių interesus atitinkantį sprendimą stoka.
„Bendrovė gali tik apgailestauti, kad Jekaterina D. vienašališkai pasirinko nei jos sudarytoje nuomos sutartyje (pabrėžiame – nuomos, o ne lizingo), nei Lietuvos Respublikos įstatymuose nenumatytą savo teisių gynimo būdą – piktybinį įmokų nemokėjimą, vengimą bet kokio konstruktyvaus kontakto su UAB „Mogo LT“ darbuotojais, bandžiusiais išspręsti ginčo situaciją taikiai, melagingos informacijos teikimą bei, darydama žalą, ilgą laiką negrąžino bendrovei priklausančio ir nuomos sutarties pagrindu perduoto turto (automobilio)“, – 15min dėstė įmonės Skolų išieškojimo skyriaus vadovė E.Abramavičienė.
Pasak jos, įmonė pagalbos į teisėsaugos institucijas kreipiasi tik išimtiniais atvejais, kuomet visos kitos jos teisių gynybos priemonės būna neveiksmingos. Dėl šiuo metu vykstančio ikiteisminio tyrimo, pradėto pagal UAB „Mogo LT“ pareiškimą dėl galimo turto pasisavinimo, platesnių komentarų šiuo klausimu bendrovė neteiks.
„Bendrovė taip pat nekomentuos jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstų Jekaterinos D. teiginių apie tariamas bendravimo su darbuotojais aplinkybes, subjektyvių samprotavimų apie tariamas nusikalstamas veikas.
Bendrovės nuomone, Jekaterina D. turėjo teisę kreiptis į policiją, prokuratūrą ar kitas įgaliotas institucijas ir, bendrovės žiniomis, šia teise pasinaudojo. Bendrovė nekomentuos Jūsų užklausoje minimų policijos, prokuratūros veiksmų ir sprendimų, nes mano, kad jų pagrįstumas ir teisėtumas gali būti vertinamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, tik įgaliojimus tam turinčių subjektų.
Kita Jūsų prašoma informacija pagal korporatyvinius dokumentus laikoma konfidencialia, todėl bendrovė atitinkamų komentarų neteiks. Dėl, bendrovės nuomone, nepagrįstų ir neteisėtų į bendrovės reputacijos menkinimą sąmoningai nukreiptų Jekaterinos D. veiksmų, UAB „Mogo LT“ svarsto galimybę ginti savo teises ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais būdais“, – 15min sakė E.Abramavičienė.
Į kai kuriuos klausimus neatsakė
Į klausimą kam – UAB „Mogo LT“ ar užsienio piliečiui, nurodytam sutartyje – priklausė automobilis, įmonės atstovė neatsakė. Taip pat ji nekomentavo ginčo, kilusio nei dėl draudimo išmokos, nei dėl galimai suklastotos ridos. Nepatikslino pašnekovė ir Kauno skyriui vadovaujančio asmens pavardės.
15min dėmesį patraukė svetainėje Rekvizitai.lt pateikta informacija – komentarų skiltyje pasisakė daugiau kaip 100 asmenų, iš kurių dauguma – skundėsi „Mogo LT“ veikla. Dėl šios priežasties įmonės atstovės 15min paprašė patikslinti – kiek sutarčių sudaroma per metus, ir kiek automobilių tenka susigrąžinti. Į šį klausimą E.Abramavičienė taip pat neatsakė.
Automobilis grąžintas teisėtai
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Kristina Janulevičienė 15min paaiškino, kad transporto priemonė savininkui – UAB „Mogo LT“ – grąžinta teisėtai.
„Kovo 9 d. Alytuje, Sudvajų gatvėje, patikrinimui sustabdytas automobilis. Patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad sustabdytam „Mercedes Benz“ automobiliu paskelbta paieška. Dėl šios priežasties automobilis saugojimui nuvežtas į saugojimo aikštelę“, – teigė ji.
Pasak policijos atstovės, dar vasario 27 dieną pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto pasisavinimo. Sulaikius automobilį, – toliau pasakojo ji, – tolimesnis tyrimo organizavimas ir vadovavimas perduotas Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūrai.
Vertinant ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadarytas nusikaltimas, numatytas LR Baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. Turto pasisavinimas.
„Jūsų minima moteris atsisakė duoti parodymus ir neišsakė ikiteisminio tyrimo tyrėjui savo pozicijos. Automobilis „Mercedes Benz“ pagal įmonės pateiktą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį buvo perduotas teisėtam savininkui, t. y. uždarajai akcinei bendrovei, su kuria moteris buvo sudariusi sutartį ir Kelių transporto priemonių registracijos žurnale nurodyta kaip automobilio valdytoja (ne savininkė). Vertinant ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadarytas nusikaltimas, numatytas LR Baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. Turto pasisavinimas. Pareiškėjas (šiuo atveju automobilio savininkas) iš civilinės teisės kylančias teises bei interesus turi ginti civilinio proceso tvarka“, – paaiškino K.Janulevičienė.
FNTT tyrimo nevykdė
Jekaterina D. anksčiau teigė, kad FNTT byloje, kurioje tiriama įmonės veikla, dalyvavo kaip specialioji liudytoja, tačiau 15min pavyko išsiaiškinti, kad tarnyba ikiteisminį tyrimą vykdė ne dėl UAB „Mogo LT“, o dėl fizinio asmens veiklos.
„FNTT Kauno apygardos valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl asmens, prekiavusio automobiliais, galimo dokumentų klastojimo. Šių metų kovo mėnesį ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras priėmė sprendimą baigti tyrimą remiantis Baudžiamojo kodekso 40 straipsniu (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą). Tokį prokuroro sprendimą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėjas“, – 15min paaiškino tarnybos atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė.
Įmonė bausta 4 kartus
Lietuvos banko Viešųjų ryšių skyriaus Komunikacijos departamento Vyriausioji specialistė Inga Pache paaiškino, kad įstaiga aktyviai vykdo vartojimo kredito davėjų veiklos priežiūrą, patikrinimai buvo atlikti ir minėtoje įmonėje, o dėl pažeidimų buvo skirtos ir poveikio priemonės.
Remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „Mogo LT“ poveikio priemonės taikytos 4 kartus.
Remiantis viešai prieinamais duomenimis, UAB „Mogo LT“ poveikio priemonės taikytos 4 kartus. Dažniausiai pasitaikantis nusižengimas – Vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio, įpareigojančio įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, pažeidimas. Dėl šios priežasties įmonė tris kartus mokėjo baudas, iš viso – kiek mažiau negu 50 tūkstančių eurų.
2017 metais lizingo paslaugas teikianti įmonė nesilaikė vartojimo kredito sutarties formos ir turinio reikalavimų, o 2018 sulaukė kiek didesnės negu 3000 eurų baudos dėl kelių pažeidimų (Vartojimo kredito įstatymo 17 straipsnio 1-3 dalys, 19 straipsnio 2 punktas ir 21 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
„Jeigu pareiškėja mano, kad netinkamai buvo vykdomos sudarytos vartojimo kredito sutarties ar draudimo sutarties sąlygos, ji gali kreiptis į Lietuvos banką dėl neteisminio ginčo nagrinėjimo su finansų rinkos dalyviu. Atkreipiame dėmesį į tai, kad: – Prieš kreipdamasi dėl ginčo nagrinėjimo į Lietuvos banką, pareiškėja raštu turi kreiptis į finansų rinkos dalyvį, nurodydama ginčo aplinkybes ir savo reikalavimą. – Finansų rinkos dalyvis, gavęs kreipimąsi, pareiškėjai turi atsakyti per 15 darbo dienų. – Jei gautas atsakymas pareiškėjos netenkina arba per 15 darbo dienų finansų rinkos dalyvis nepateikia jokio atsakymo, pareiškėja turi teisę kreiptis į Lietuvos banką raštu ar elektroniniu būdu.
Daugiau informacijos, susijusios su vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimu, įskaitant Vartotojo prašymo nagrinėti vartojimo ginčą formą, ginčų nagrinėjimą Lietuvos banke reglamentuojančius teisės aktus ir tinkamai suformuluotų reikalavimų pavyzdžius pareiškėja gali rasti Lietuvos banko tinklalapyje“, – paaiškino I.Pache.
