Paskutinėmis liepos dienomis Šventojoje ir Palangoje vyko XIV Amerikietiškų automobilių mėgėjų sąskrydis. Visi šie galiūnai, kurie atvyko ne tik iš visos Lietuvos, bet ir Suomijos, Lenkijos, Latvijos bei Estijos, išsirikiavo greta Šventosios upės.
Nepaisant pandemijos ir vis blogėjančios epidemiologinės situacijos, žmonės labai norėjo apžiūrėti šiuos įspūdingus monstrus. Šiemet, regis, jų buvo daug kaip niekad, o organizatoriai pasiūlė įvairiausių linksmybių.
Tačiau labiausiai dėmesiu džiaugėsi būtent šių automobilių savininkai. Jų iš viso sąskrydyje buvo apie 170. Smalsuoliai turėjo galimybę apžiūrėti ne tik naujausias „Chevrolet Corvette“, „Cadillac CTS-V“, „Dodge Challenger SRT Hellcat“ ar „Chevrolet Camaro“, bet ir itin senus galiūnus. Pavyzdžiui, sąskrydyje galima buvo išvysti tokių egzempliorių kaip iš Kauno atvykusius 1925 metų „Packard 333 Limuosin“, ir 1929-ųjų „Ford“. Kretingiškiai atsivežė 1933-iųjų „Plymouth“, o klaipėdiečiai 1937 metų „Chevrolet Master Deluxe“.
O kad dėmesys savininkams patinka, akivaizdu. Dalyviai į save dėmesį traukė ne tik amerikietiškomis ir savo gimtųjų šalių vėliavėlėmis, bet ir kitais būdais. Kaip kad atidarydami kapotą, parodydami, kaip atrodo išsiskleidęs stogas, signalizuodami ir stipriau paspausdami akseleratorių.
Vytautas: liga su vienu vaistu
Pavyzdžiui, ponas Vytautas priėjus prie jo iškart sodina į savo automobilį ir kviečia kartu važiuoti į Palangą bei dalyvauti parade. Jis atvažiavo su 1977 metų „Oldsmobile Toronado“. Įsėdus į automobilį vyras iškart, užbėgdamas įvykiams už akių, pabrėžia, jog automobiliai jam lyg liga. Vyras turėjęs 1937 metų BMW 321, vėliau valdė restauruotą „Opel Rekord“ 1960 metų.
„Keitėsi laikai ir taip išėjo, kad reikėjo rinktis pigesnį variantą. O šis būtent ir yra šiek tiek pigesnis. Šį automobilį įsigijau prieš 7 metus ir rekonstravau dar 3 metus ir jį padariau taip, kad būtų lyg originalas. Amerikiečiai kuria tokias lengvas mašinas ir darė tokias, kad būtų galima važiuoti kaip žmogui. Šiame automobilyje yra viskas: autopilotas, vairo padėtį galima reguliuoti, kondicionierius“, – pasakojo jis.
Vytautas tikino, kad turi „naują bėdą“, nes įsigijo naują automobilį ir ketina atvykti į kitų metų „American Spirit“ sąskrydį.
„Liga, ir praktiškai vaistų nėra... Ne, yra. Įsigyti kitą!“ – juokėsi jis.
Pašnekovo teigimu, šių automobilių eksploatacija yra gana brangi. Vytautas atskleidė, kad jam mašinos atnaujinimas atsiėjo apie 7 tūkstančius eurų ir tai jis padarė ne viską, ką norėjo.
„10 tūkst. reikia atsidėti tikrai. Visi siuntimai, viskas kainuoja“, – aiškino vyras.
Stano: tai – visiška liga, priklausomybė
Kad tai yra savotiška liga, patvirtina ir atlikėjas Stanislavas Stavickis-Stano, kuris į sąskrydį atvyko jau ketvirtą kartą. Jis atvažiavo su 2004-ųjų metų „Cadillac DeVille“, kuri, kaip pats sako, yra šeimos „atsarginė mašina“.
„Turime senovinių automobilių, bet kadangi dabar yra šeštadienis, tai jos chaltūrina, kaip sakoma. Viena vestuvėse, kita fotosesijoje. Todėl atvažiavome su savo kasdienine mašina“, – 15min pasakojo Stano, kuris atskleidė, kad šiuo metu valdo tris važiuojančius amerikietiškus automobilius.
„Tai yra visiška liga, priklausomybė. Aš tą ligą pasigavau prieš 20 metų pirmą kartą, nes mano pirma mašina buvo 1985 metų „Buick Riviera“. Turėjau draugę Justiniškėse, prie jos namų stovėjo senas amerikietiškas kledaras ir buvo parašyta „parduodu“. Aš nusipirkau už 2 tūkst. dolerių ir nuo to laiko amerikietiški automobiliai nuolat mane lydi visą gyvenimą“, – kalbėjo jis.
Stano pabrėžė, jog dėl šių galiūnų tikrai ne visi eina iš proto. Atvirkščiai, jo nuomone, daugelis labiau nori BMW ir t. t., o dėl amerikietiškų automobilių galvos netenka tik nedidelė dalis Lietuvos.
„Tai absoliučiai nepraktiškas automobilis, labai brangi eksploatacija. Bet tas jausmas... Tai yra liga ir kai ja susergi, ir gauni pirmą gyvenime amerikietišką automobilį, su niekuo nepalyginama. Bekompromisis dizainas, matot visus tuos amerikietiškus automobilius, jie yra beprotiško dizaino. Europiniai yra labai kultūringi. Kitas dalykas – kaina. Amerikietiškas automobilis yra pigesnis už europinį“, – aiškino atlikėjas.
Kitiems tai gyvenimo būdas ir hobis
Tiesa, ne visi sutinka, kad tokio automobilio turėjimas yra liga. Kiti pašnekovai santūriau viską mato ir tikina, kad tai – hobis.
Iš Estijos atvykusi Signa ir jos vyras Velmo į „American Spirit“ atvyko antrą kartą su saviškiu į namą panašiu 1966-ųjų „Chevrolet Chevy Van“.
„Manau, kad tai yra gyvenimo būdas. Mums šie automobiliai patinka, nes jie labai patogūs, gražūs, stilingi, tai lyg kitas pasaulis. Tai hobis ir, žinoma brangus. Tačiau, kaip žinia, visi hobiai yra brangūs. Nežinome, kiek pinigų iš viso esame sudėję į šį automobilį, nes tai nėra taip svarbu“, – kalbėjo Signa.
Su 1935-ųjų „Ford“ atvykęs vyras taip pat mano, kad tai – tiesiog hobis.
„Vieni renka atvirukus, kiti pašto ženklus, kiti ženkliukus, medalius, kas kaip išgali. Mano finansinė padėtis gali leisti pomėgį, užsiimti tokia veikla“, – sakė jis ir pripažino, kad turi dar vieną amerikietišką galiūną – „Oldsmobile“.