Tačiau šaltuoju sezonu itin svarbu rūpintis saugumu: įvertinti sudėtingesnes važiavimo sąlygas, prastesnį padangų sukibimą su danga, blogą matomumą. Eksperto patarimai – pasirūpinti tinkamomis šviesomis ir šviesą atspindinčiomis detalėmis, tinkamai sureguliuoti padangų slėgį ir važiuojant vengti staigių manevrų.
Lietuviški orai – ne kliūtis minti dviratį visus metus
Dviračių sezoniškumas Lietuvoje nyksta, pastebi dviračių verslo atstovai. Patyręs dviratininkas, dviračių parduotuvių „Velloccino“ vadovas Gediminas Mukas sako, kad dviračiu važiuoti tinkamos bet kokios oro sąlygos, svarbu tinkamai pasirūpinti saugumu.
„Net gausus sniegas žiemą netrukdo važinėtis dviračiu, jei gerai prižiūrimi, nuvalomi dviračių takai. Skandinavijos šalyse įprasta dviračiais minti į darbą visus metus. Lietuvoje dviratininkų pastaraisiais metais apskritai daugėja, taigi natūraliai daugėja ir važinėjančių šaltuoju metų laiku“, – sako G. Mukas.
Ilgas distancijas mėgstantis minti G. Mukas, pats jau daug metų dviračiu važinėja visus sezonus, tik žiemą dviratį kartais pakeičia lygumų slidėmis. Sportininkas atkreipia dėmesį, kad specialaus dviračio, ar specialios dviračio įrangos šaltajam sezonui nereikia, svarbu tinkamai pasirūpinti saugumu, įvertinti pasikeitusias važiavimo sąlygas.
Svarbiausi dviratininko aksesuarai – šalmas ir atšvaitai
Europos ir pasaulio dviračių čempionatų dalyvis G. Mukas stebisi iki šiol matantis daug dviračiais be šalmo važiuojančių žmonių.
„Šalmas – svarbiausia saugumo detalė visus metus. Važiuojant net labai nedideliu – 10-15 km/val. greičiu, griuvus sužalojimai gali būti labai sunkūs, net mirtini. Niekas negali būti šimtu procentų tikras, kad negrius. Dabar šalmų pasirinkimas – milžiniškas, įvairaus dizaino, spalvų. Tikrai nesunku išsirinkti tokį šalmą, kuris apsaugos ir bus stilingas aksesuaras“, – sako G. Mukas.
Vienas pagrindinių sezoninių iššūkių – tamsa. Šviesus paros metas trumpas, dažniausiai važinėjamasi po darbo, jau sutemus. Net ir šviesiu paros metu matomumą gali sunkinti rūkas, krituliai.
„Dviratininkams svarbu ir patiems gerai matyti kelią, ir būti gerai matomiems“, – pažymi G. Mukas.
Dviratininkas pataria visada, važiuojant dviračiu, rinktis ryškios spalvos aprangą, arba dėvėti specialius dviratininkams skirtus drabužius, kuriuose daug šviesą atspindinčių detalių.
„Daugelis dviratininkams skirtų rūbų turi įsiūtus atšvaitus. Gaminamos net specialios pirštinės su atšvaitais, kad dviratininkas būtų gerai matomas iš priekio“, – sako G. Mukas.
Netinkamai parinkti žibintai akins aplinkinius
Renkantis žibintus dviračiams, specialistas pataria atkreipti dėmesį į žibinto galingumą. Priekinis žibintas tamsiu paros metu turi apšviesti bent 10 metrų.
„Mieste, važinėjant apšviestais takais, didelio galingumo žibintų nereikia. Dviračio gale tvirtinama raudona lemputė gali būti iki 15 liumenų, priekinis žibintas – bent 200 liumenų ryškumo. Patariu rinktis patikimų gamintojų žibintus, mat internete parduodami pigūs žibintai dažnai neatitinka deklaruojamos kokybės: rašoma, kad galingumas – 200 liumenų, bet patikrinus, paaiškėja, kad šviesa gerokai silpnesnė“, – atkreipia dėmesį G. Mukas.
Važinėjantiems užmiesčio keliais, miškų takais, patariama rinktis galingesnį priekinį žibintą.
„Važiuojantiems neapšviestais keliais ir takais reikėtų bent 400 – 500 liumenų ryškumo priekinio žibinto. Didesnės galios žibintų reikia jau ekstremaliems važiavimams – tamsiu paros metu, sudėtingomis trasomis, dideliu greičiu“, – paaiškina dviratininkas.
Važiuojant per rūką dviračių specialistas pataria naudoti mirksintį žibintų režimą, taip dviratis bus geriau matomas aplinkiniams.
„Kitais atvejais mieste reikėtų naudoti pastovios šviesos režimą, nes mirksėjimas akina pėsčiuosius ir vairuotojus. Vokietijoje dviratininkams apskritai uždrausta naudoti mirksinčius žibintus. Aplinkinius akina ir pernelyg galingas priekinis žibintas“, – atkreipia dėmesį dviratininkas.
Svarbu vengti staigių manevrų
Pagrindinis saugumo principas važiuojant žiemą – atsargumas. Žiemą blogesnis padangų sukibimas su kelio danga, taigi svarbu važiuoti ramiau, vengti staigių manevrų, posūkiuose važiuoti platesniu lanku.
„Reikėtų stengtis „neguldyti“ dviračio, taip padidinamas padangos sukibimas su danga ir mažesnė grėsmė slysti ir griūti. Apskritai reikia vengti staigių judesių – pavyzdžiui, staigiai stabdyti. Jei dviratis pradeda slysti ir staigiai stabdoma, dviračio ratas gali užsiblokuoti ir dviratis taps nevaldomu“, – sako G. Mukas.
Dviračio padangų slėgis šaltuoju sezonu turėtų būti apie 10 proc. mažesnis. Specialistas pataria įvertinti ir dviratininko svorį, dviračio specifiškumą, kokiomis sąlygomis važiuojama.
„Sumažinus padangų slėgį padidės rato sukibimas su danga, bet jei slėgis bus per mažas – rizikuojama sulaužyti ratlankį“, – perspėja dviratininkas.
