Žinoma, kadangi visiškai negalėjo valdyti kojų, automobiliai būdavo pritaikyti valdymui vien rankomis. F.Rooseveltas mėgo vairuoti ir teikė pirmenybę kabrioletams. Teigiama, kad jis mėgo greitį, kartais pabėgdamas nuo apsaugos.
Vienas iš tokių kabrioletų buvo 1931 m. „Plymouth PA Phaeton“. Šį automobilį politikas mėgo ir turėjo jį ilgai.
Tai nebuvo vienintelė jo mašina. Jis taip pat turėjo ir 1932 m. „DeSoto“, o dar iki ligos nuo 1910 m. nuomojosi „Maxwell“ markės automobilį. Jam taip pat priklausė ir kitas „Plymouth“ kabrioletas – 1933 m. PD, o kadangi ir jo žmona Eleonora turėjo vieną šios markės automobilį, galima sakyti, kad šio gamintojo kūriniai šeimai patiko.
Viena priežasčių, kodėl Rooseveltui patiko kabrioletai, buvo jo liga. Negalėdamas paeiti ir nenorėdamas pasirodyti silpnas ir ligotas, jis naudojosi kabrioleto teikiamais privalumais susitikdamas su visuomene ar netgi rengdamas spaudos konferencijas.
Tapęs prezidentu, Rooseveltas neatsisakė šio pomėgio. Ilgą laiką važinėjo „Buick“ kabrioletu. Ir nors karo grėsmė darėsi vis realesnė, o į jį, vežiojamą automobiliu nuleidžiamu stogu buvo, bandoma pasikėsinti, 1939 m. prezidentiniu automobiliu tapo dar vienas kabrioletas. Tai „Lincoln“, specialiai pagal vyriausybės užsakymą modifikuotas „Brunn & Company“ firmoje.
„Sunshine Special“ vadinamas automobilis neturėjo šarvų ir jokių kitų apsaugos priemonių
Automobilis buvo varomas 6,8 l V12 varikliu, išvystančiu apie 150 arklio galių. „Sunshine Special“ vadinamas automobilis turėjo sireną, specialius platesnius slenksčius, ant kurių galėjo važiuoti apsauga. Iš pradžių jis neturėjo jokių šarvų ar panašių apsaugos priemonių.
Prezidento saugumu susirūpinta iškart po Perl Harboro užpuolimo, todėl jis persėdo į stipriai šarvuotą 1928 m. „Cadillac Town Sedan“, kuriuo važinėjo tol, kol „Sunshine Special“ buvo aprūpintas šarvais, 2,5 cm storio stiklais, neperšaunamomis padangomis, pistoletų kulkosvaidžių ir pistoletų laikikliais.
Jis taip pat buvo atnaujintas – sumontuotos naujesnio „Lincoln“ grotelės ir buferis. Tačiau laikinai naudotas šarvuotas „Cadillac“ taip pat turi įdomią istoriją.
Nors pats JAV prezidentas tuo metu važinėjo šarvais neapsaugotu automobiliu ir nevengė pasirodyti miniose važiuodamas nuleistu stogu, šalyje buvo šarvuotų automobilių. Jais važinėjo tie, kurių kasdienė veikla buvo susijusi su pavojinga konkurencija ir kruvinais sandėriais.
„Cadillac“ limuzinas buvo konfiskuotas iš paties Al Capones.
„Cadillac“ limuzinas buvo konfiskuotas iš paties Al Capones. Pasakojama, kad visuomenei šis prezidentinis transportas nekėlė teigiamų emocijų – buvo manoma, kad gangsterio automobilis yra netinkamas aukščiausio rango politikui.
Nepaisant pritaikytų saugumo priemonių, prezidentas vis tiek mėgo važinėti nuleistu stogu, ypač susitikimuose su visuomene.
Po Roosevelto mirties limuzinas buvo naudojamas jo įpėdinio, prezidento Harry S. Trumano, su kuriuo jis keliavo ir po svečias šalis.
Beje, ir dabar JAV prezidento automobilis keliauja kartu su prezidentu – saugumo reikalavimai neleidžia valstybės galvai sėsti į kitą automobilį. O Roosevelto „Sunshine Special“ dabar ilsisi Henry Fordo muziejuje, kur primena apie prezidento charakterio ir ligos padiktuotą pomėgį kabrioletams.