Vietiniai konkursai organizuojami daugelyje šalių, taip pat renkami geriausi Europos ir pasaulio automobiliai. Žinomiausi žurnalistai savo simpatijas naujausiems modeliams įvertina balais, kurie sumuojami ir taip išrenkamas nugalėtojas.
Toks matematinis rinkimų modelis įgalina visapusiškai suderintas savybes turinčių modelių pergales. Nugalėtojas turi ne tik pasiūlyti gerą kainos ir kokybės santykį, tačiau būti stilingas, praktiškas, aprūpintas naujausiomis technologijomis. Novatoriški sprendimai dabar neretai duoda pergalingus taškus.
Išskirtinis specialistų įvertinimas
Geras pavyzdys – „Peugeot 208“, kuris vos debiutavęs rinkoje ėmė šluoti apdovanojimus. Svarbiausias iš jų – pergalė Europos „Metų automobilio 2020“ konkurse, kurią lėmė 60 kompetentingų žemyno automobilių žurnalistų balsai. Komisija pripažino, kad itin svarbus šio modelio bruožas – galimybė rinktis benzininį, dyzelinį arba elektrinį variklį.
Stilingas miesto hečbekas prestižiniame Europos konkurse aplenkė naujos kartos elektromobilius: „Tesla Model 3“ užėmė antrąją, o „Porsche Taycan“ – trečiąją vietas.
Lietuvos „Metų automobilio“ konkurso komisijos narį, „Verslo žinių“ transporto rubrikos redaktorių Liną Butkų maloniai nudžiugino „Peugeot 208“ pergalė Europos „Metų automobilio“ konkurse. Anot žurnalisto, šis modelis labai skiriasi nuo savo konkurento „Renault Clio“.
„Peugeot“ džiugina stilistine gaiva, o tai šio segmento pirkėjams yra svarbus faktorius. Labai patinka „i–Cockpit“ išdėstymo logika, akį traukia 3D prietaisų skydelis. Tai – atvejis, kai variklis, pavarų dėžė ar pakaba eina į antrą planą, nors visa tai veikia tikrai puikiai“, – pastebėjo pašnekovas.
Lietuvos „Metų automobilio 2020“ rinkimuose „Peugeot 208“ pelnė „Metų inovacijos“ apdovanojimą būtent už „i–Cockpit 3D“ prietaisų skydelį.
„Peugeot 208“ taip pat pateko tarp trijų finalininkų pasaulio „Metų automobilio 2020“ rinkimų dizaino kategorijoje. Dėl prizo už išskirtinę išvaizdą prancūziškas modelis varžosi su „Mazda3“ ir jau minėtu „Porsche“ elektromobiliu.
Vienas didžiausių Jungtinės Karalystės automobilių leidinių – „What Car?“ – išrinko „Peugeot 208“ geriausiu mažu modeliu. Britų žurnalistai gyrė hečbeką už išmanų šiuolaikišką interjerą ir pažymėjo, kad važiavimo komfortas – geresnis nei „Audi A1“.
Naudinga nuoroda pirkėjams?
Ilgametis „Lietuvos metų automobilio“ rinkimų komisijos narys, daugelio žurnalų autorius Renaldas Gabartas pastebėjo, kad vartotojai rimtai žiūri į tokių rinkimų rezultatus. 9 iš 10 atvejų jo ir kolegų išrinktas geriausias automobilis bent jau savo segmente tapdavo perkamiausias.
Anot žurnalisto, anksčiau buvo skaičiuojama, kad nugalėtojo titulas „Europos metų automobilio“ rinkimuose pardavimą padidina maždaug 100 tūkst. automobilių, bet tai buvo prieš daugiau nei 20 metų. Ar pergalė prestižiniame konkurse dabar turi panašų poveikį – galima tik spėlioti.
L.Butkaus manymu, kai grupė asmenų, kuriuos galima pagrįstai vadinti srities ekspertais, pateikia savo išvadas, jas galima vertinti kaip vertą dėmesio indikatorių.
„Lietuvos „Metų automobilis“ renkamas pagal Europos „Metų automobilio“ rinkimuose taikomą modelį ir abiejuose šiuose konkursuose žiuri nariai yra didelę patirtį sukaupę savo srities žinovai. Kiekvienas jų turi skirtingus požiūrius, todėl visų narių apibendrintą išvestinį sprendimą galima vertinti, kaip tam tikrą konsultaciją“, – pažymėjo pašnekovas.
Žurnalistas pridūrė, kad pergalė savaime automobilio nepadaro geresnio, tai – tiesiog nuoroda į dėmesio vertą produktą.
„Kai kuriais atvejais tituluoto automobilio pirkėjams pasiekiama nauda yra konkurso partnerių – lizingo arba draudimo bendrovių taikomos specialios akcijos. Kitais atvejais geriau žinomi automobiliai yra geriau vertinami ir antrinėje rinkoje, todėl jų realizacija gali būti lengvesnė“, – dėstė L.Butkus.
Kaina ir vertė – skirtingi dalykai
L.Butkus pridūrė, kad dar nebuvo sukurtas automobilis, kuris patiko visiems. Bet kurio konkurso nugalėtojas nebus tobulas pasirinkimas absoliučiai daugumai pirkėjų, todėl kiekvienas iš jų besirinkdamas sau automobilį turi nepamiršti savo poreikių ir netgi emocijų.
Lietuviškuose rinkimuose vienas svarbiausių vertinimo kriterijų – kainos ir kokybės santykis. R.Gabartas pažymėjo, kad daugelis prabangių modelių važiavimo ir komforto savybėmis yra toli pabėgę nuo biudžetinės klasės. Taip pat skiriasi ir apdailos kokybė, pagalbinių sistemų kiekis bei galimybės.
„Kai kurie gamintojai jau į bazinės komplektacijos modelius sudeda tokius dalykus, kaip šildomas priekinis stiklas, šildomas vairas, LED dienos šviesos ir pan. Už visa tai „premium“ segmento automobilių pirkėjai moka papildomai ir gana daug. Pavyzdžiui, prieš porą metų triumfavęs „Peugeot 508“ turėjo naktinio matymo įrangą, kuri efektyvumu pranoko gerokai brangesnius analogus, o kainavo mažiau“, – komentavo žurnalistas.
L.Butkus atkreipė dėmesį, kad pigus ne visada reiškia geras. Anot jo, žiuri turi vertinti ne automobilio kainą, o vertę. Už didesnę kainą paprastai siūlomas ir vertingesnis paketas, gana dažnai – turintis didesnę išliekamąją vertę, kuri grįžta automobilį pardavus.
„Mane iki šiol stebina, kad 1978 metų Europos „Metų automobilis“ buvo „Porsche 928“, tačiau įvertinant tų metų rinką ir gamintojo priimtus sprendimus, tas modelis atrodo ne mažiau įdomus, nei dabar – elektromobilis „Porsche Taycan“, – pastebėjo pašnekovas.
Nugalėtojai ne visada sutampa
R.Gabartas pastebėjo, kad Lietuvoje vykstančio konkurso finalininkų septynete ir analogiškuose rinkimuose Europoje bei Latvijoje ir Estijoje įprastai visuomet būna tie patys keturi–penki modeliai. Anot jo, skirtumus dažniausiai lemia tai, kad ne visuose rinkimuose dalyvauja tiek pat ir tokių pačių pretendentų.
„Į konkursą pas mus dažnai ne visada spėja atvykti patys naujausi modeliai, nes atstovams jų nepavyksta gauti. Be to, skiriasi formatai – kitose šalyse nugalėtojus renka ir verslo bei pramogų pasaulio atstovai, nevienoda atstovybių kokybė ir servisų tinklas, aptarnavimo įkainiai, egzistuojanti automobilių parko formavimo politika“, – kalbėjo jis.
