Viskas prasidėjo 1974-aisiais
Visi žinome, pirmos kartos „Golf“ simbolizavo visos Europos naujų automobilių pramonės revoliuciją. Pakankamai talpus, ekonomiškas, nebrangus įsigyti. Vairuoti jį, tuomet, buvo labai smagu. Ypač, kai gamą papildė GTI modelis, kuris buvo dar ir greitas. Kalbame to meto standartais. Automobilio dizainas – sukurtas Italijos „Giugiaro“ stiliaus namuose – gražus ir šių dienų standartais.
Bet vėliau pirmąją kartą keitę modeliai – antros, trečios ir ketvirtos kartos modeliai – sugebėjo tobulėti tik kokybėje, kuro sąnaudomis ir vieta salone. Ir po truputį rinko viršsvorį. Ypač kentėjo GTI versijos. 1997-aisiais pristatytas ketvirtosios kartos „Golf“ buvo sunkus, nerangus ir neišvaizdus. „Golf GTI“ versija nuvylė tikruosius šio modelio gerbėjus. Liaupsinama R32 versija buvo tobula tik techniniame pase – daug „arklių“ ir didelis svoris nepavertė jo maloniu vairuoti automobiliu.
O konkurentai visą laiką nesnaudė, dirbo surėmę pečius ir braižymo lentose kūrė labai gerus „Golf“ konkurentus. Gimė „Renault Megane“, „Peugeot 307“, „Ford Focus“. Keli jų, tarkime „Opel Astra“ ar tas pats „Focus“, sugebėjo stipriai įkasti ir pardavimų ataskaitose. „Volkswagen“ bosai tarė – gana!
Tada pasirodė penktos kartos modelis. Nors ir didesnis už visas kitas kartas, jis buvo visa galva geresnis. Puikiai valdomas, talpus, ypač kokybiškas, su ekonomiškais TDI varikliais. Neabejotina sėkmė. O kur dar GTI versija, daugelio „karštų hečbekų“ testų nugalėtoja.
Apie šeštąją kartą, tiesą sakant, norisi kalbėti mažiausiai. Tai puikiai atnaujintas penktos kartos modelis, nužengęs tradicinės evoliucijos keliu – atnaujintas dizainas, „pakrapštyti“ varikliai, prabangiau įrengtas interjeras. Viskas puiku. Misija sukurti dar geresnį septintos kartos automobilį, VW biurui buvo labai sudėtinga.
Septintas dublis
Bet, pasivažinėjus naujuoju septintos kartos „Golf“, galiu pasakyti – jiems pavyko sukurti geresnį automobilį. Nežinau šiuo metu rinkoje parduodamo geresnio naujo automobilio. Jei galėčiau, atsiimčiau savo žodžius, kai „Dacia Lodgy“ pavadinau geriausiu automobiliu. „Golf“ geresnis, nesvarbu kas jį pirks, ar aštuonias valandas jame praleidžiantys policininkai, ar namų šeimininkė, automobilį naudojanti penkių minučių kelionėms iki „Akropolio“. Išleidžiamų pinigų santykiu, tai labai geras automobilis.
Bet kabliukų yra. Tik apie juos – kiek vėliau. Dabar pabandykime visiškai naują didesniųjų hečbekų klasės etaloną panagrinėti išsamiau. Pradedame nuo naujo dizaino. Tada keli žodžiai apie saloną, variklius ir, galiausiai, verdiktas.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Septintos kartos „Volkswagen Golf“ |
Dizainas. Pagaliau – geras dizainas!
Pradedant trečios kartos „Golf“, visi po jo sekę modeliai, sutikite, atrodė labai jau apvalūs. Vienas už kitą apvalesni. Žvelgiant į juos iš šono, nematyti jokios pečių linijos. Nuimkite nuo durelių plastiko apdailą ir gausite visiškai lygų skardos gabalą. Tik ne naujame septintos kartos modelyje. Čia „Volkswagen“ dizaineriai įtaisė puikiai atrodančią pečių liniją, kuri driekiasi nuo priekinio sparno iki galinio sparno. Tai suteikia „Golf“ lengvumo ir dinamikos. Taip pat, jei tikėsime „Volvo“ dizaino tezėmis, pirkėjams tai suteikia saugumo jausmą. Jie tai suprato prieš daugiau nei dešimt metų pristatę pirmąjį S80 modelį.
Ir priekinėje, ir galinėje „Golf“ dalyje naudojamus dizaino motyvus jau esame kažkur matę. Priekiniai žibintai gavo įkvėpimą iš „Passat“, „Polo“ ir „Phaeton“ modelių. Galiniai – iš to paties „Passat“. Gal ir iš „Jetta“. Kadangi tokia dizaino kalba jau tampa „Volkswagen“ parašu (išskyrus linksmą „Up!“), „Golf“ modelyje ji atrodo labai vietoje. Visas automobilis atrodo dinamiškai, patikimai. Ir moderniai. Ir neabejotinai vokiškai.
Naujojo „Golf“ salone „Volkswagen“ sudėjo viską, ką turi geriausio. Prietaisų skydas joks ne elektroninis – dvi ryškios rodyklės rodo esminius parametrus: greitį ir variklio apsukas. Mažesnės – kuro kiekį bake ir variklio temperatūrą. Nežinau kaip jums, bet man norisi matyti kokios temperatūros vandenėlis cirkuliuoja variklio skyriuje. Nepatinka, kai gamintojai šią skalę panaikina ir palieka tik įspėjamąją lemputę, kuri įsižiebia, kai jau gerokai per vėlu. Tai darosi visai madinga. Bet „Golf“ nėra madingas automobilis.
Tarp spidometro ir tachometro įsitaisęs juodai baltas ekranas, kuriame pasirinktinai galime matyti automobilio parametrus (kuro sąnaudas ir pan), radijo ar MP3 informaciją, navigacinės sistemos nurodymus ar tiesiog laiką. Yra rinkoje automobilių su spalvotais, ryškiais, dideliais ir labai gražiais ekranais prietaisų skyde. Tačiau juodai baltas vis dar atrodo klasiškai ir pateikia daugiau nei reikia informacijos. Taip apsieinama be „mirgu margu“ efektų pačioje svarbiausioje salono pozicijoje.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Septintos kartos „Volkswagen Golf“ |
Spalvoti „Golf“ džiaugsmai
Spalvos ir jau minėti „mirgu margu“ efektai palikti centrinėje konsolėje sumontuotai sistemai su liečiamu ekranu. Ši sistema, mano nuomone, yra silpniausia „Golf“ dalis. IT sistemoms tobulėjant greičiau nei gamintojai sugeba keisti modelius, visos „išmaniosios“ sistemos anksčiau ar vėliau aplenkia automobilį savo moraliniu amžiumi ir jau už trijų metų, dar apynaujame automobilyje, atrodo kaip senelių namų televizija.
Jau ir šiandien „Volkswagen“ sistema atrodo netobulai. Ekranas yra, rodos, minkštas ir į paspaudimus reaguoja nenoriai. Ypač – ekrano kampuose. O ir juoda spalva neatrodo labai juoda – važiuojant naktį ji atrodo geriausiu atveju labai pilka. Senų LCD ekranų nešiojamuose kompiuteriuose bėda. Tiesa, vieną malonią smulkmeną radau – šalia ekrano sumontuoti judesio sensoriai jaučia artėjančią ranką ir įžiebia papildomus meniu punktus, kurie tūnodami ekrane visą laiką gadintų vaizdą ir mažintų naudingą ekrano plotą. Tarkime, ekrane rodomas žemėlapis. Jis užima visą jo plotą. Bet priartėjant prie ekrano ranka (skamba keistai, bet taip yra), įsižiebia meniu punktai, tokie kaip „Įvesti kelionės tikslą“, „Padidinti žemėlapio mastelį ir pan“. Veikia puikiai.
Savo galimybėmis šis įrenginys neatsilieka nuo siūlomų konkurentų automobiliuose. Navigacinės sistemos žemėlapiai tikslūs, pajungtas „iPhone“ telefonas susikalba su visomis funkcijomis – ir telefonas, ir MP3 grotuvas veikia puikiai. Na, bet gana apie ekranus.
Prie pat pavarų perjungimo svirties sumontuotas klimato kontrolės blokas yra toks, koks turi būti vokiškuose automobiliuose – aiškus, paprastas naudotis. Daugelis vis „mandresnes“ sistemas diegiančių gamintojų galėtų nusipirkti po „Golf“ ir tiesiog nusikopijuoti sprendimą. Nesiūlome, tik rekomenduojame.
Keleto sakinių vertos labai patogios tekstile dengtos sėdynės. Patogios, bet pakankamai kūdos, kad gale sėdintiems keleiviams paliktu vietos kojoms. Beje, galinė sėdynė ilgoje kelionėje patiks ne tik vaikams. Vietos čia tiek, kiek reikia, tarkime, 1,80 m. ūgio žmogui.
Visi varikliai gamoje – su ekonomiškais „BlueMotion“ sprendimais
Vilniaus gatvėse išbandžiau greičiausią, bet tikrai ne populiariausią „Golf“ siūlomą variklį. 140 AG galios benzininis „1.4 TSI“ jėgos agregatas su septynių pavarų DSG automatine pavarų dėže dirba – nepykite, vėl pasisakysiu labai saldžiai – puikiai. Greitai apsukas gebantis rinkti ir pamesti motoras su dar greitesne dviejų sankabų dėže bendrauja žaibolaidžiu. Keista, kaip tachometro rodyklė susitvarko su tokiais pagreičiais.
 |
| Tomo Digaičio/GAZAS.LT nuotr./Septintos kartos „Volkswagen Golf“ |
Jis ir pakankamai ekonomiškas. Prieš gerą pusmetį bandžiau kitą TSI serijos variklį – 1,2 litro darbinio tūrio (85 AG). Šiam magistralėje trūko ir greičio, ir jo sąnaudos netenkino lūkesčių. Kiek didesnis, net 55 AG galingesnis 1,4 visais atvejais jaučiasi linksmesnis ir ramesnis. Ta ramuma verčiasi į mažesnes brangių degalų sąnaudas. Mano bandymo vidurkis – 7 litrai. Važiuota buvo 80 proc. mieste.
Faktas, kad dauguma „Golf“ pirkėjų rinksis vieną iš dviejų TDI dyzelinių variklių. Siūlomos 1,6 ir 1,9 versijos. Pirmoji su 104, antroji su 150 AG. Nors jų nebandžiau „Golf“ modelyje, žinau, kad abi jos geros. Tik viena ekonomiškesnė, kita greitesnė. Ir abi puikiai veikia su DSG dėže.
Daug kalbu apie DSG „automatą“. Jis to vertas. Dirba be jokių trukdžių, o kuro sąnaudas mieste parinkdamas didžiausią įmanomą pavarą paverčia mažesnėmis, lyginant modelius su mechaninėmis dėžėmis. Jas, mano galva, verta rinktis tik skaičiuojant pinigus. Svarstant ar pirkti „Golf“ su ekonomišku dyzeliniu varikliu ir mechanine pavarų dėže, rekomenduoju rinktis galingesnį benzininį variklį su DSG dėže. Kuro sąnaudų skirtumas bus simboliškas. O malonumas, kai „juodą“ darbą DSG atlieka labai gerai, yra vertas vieno ar dviejų litrų šimtui kilometrų kelio.
Verdiktas
Žiemos keliais jodinėti ant populiariausio VW žirgo, vienas malonumas. Mano bandytas automobilis – 1,4 TSI benzininė versija su DSG automatine dviejų sankabų pavarų dėže – sukant beprasmius ratus Vilniuje mane taip įtraukė, kad jaučiausi ne automobilio vairuotoju, o jo dalimi. Kiek balų galėčiau duoti šiam automobiliui? Dešimt iš dešimt, jei ne tas pasenęs ekranas pačiame automobilio centre.
Suprantama, jei nuodugniai išbandžius automobilį sugebu kritikuoti tik kažkokį kelių colių skersmens ekraną, jis negali būti joks kitoks, tik velniškai geras...
