Agresyvus vairavimas jau parodo, kad žmogus agresyviai nusiteikęs, todėl nereikėtų stebėtis situacijomis, kai žmonės, nutarę pamokyti agresyvius vairuotojus nukenčia, sako L.Zabalienė.
„Tokiais atvejais tikriausiai didelė klaida eiti aiškintis ir stengtis, taip sakant, agresyvius dalyvius „pastatyti į vietą“. [...] Bendraujant su ypač agresyviais žmonėmis derėtų kreiptis į tam tikras instancijas, pranešti pareigūnams apie tokius žmones, eismo dalyvius, ir patiems vengti dalyvauti tokiuose konfliktuose.“
LRT RADIJO bendradarbė pasakoja penktadienį tapusi įvykio, kai nekaltas žmogus agresyvaus vairuotojo buvo apipurkštas ašarinėmis dujomis, liudininke: „Kai viskas prasidėjo, aš tarsi tame ir dalyvavau, nes ta mašina bandė man užkirsti kelią. Prieš mane važiavo kitas automobilis, kurį ta pati mašina pradėjo spausti, neva „greičiau važiuok“. [...] Visi sustojome prie raudono šviesoforo, laukdami posūkio į kairę pusę. Vairuotojas, kurį bandė spausti, išlipo turbūt pasižiūrėti, ko tie žmonės nori. Tada jį ašarinėmis dujomis puolė purkšti iš automobilio iššokęs jaunas vaikinukas.“
Liudytoja pasakoja, kad po to vaikinas sėdo atgal į automobilį ir, užsidegus žaliam šviesoforo signalui, nuvažiavo. Ji sekė automobilį, užsirašė valstybinius numerius ir grįžo pas nukentėjusį žmogų.
Kaip informuoja policija, iki atvykstant policijos patrulių ekipažui nukentėjusį vyrą medikai jau buvo nuvežę į ligoninę, o „VW Golf“ vairuotojas ir keleivis pasišalinę iš įvykio vietos. Įvykio aplinkybes tiriamos ir tikslinamos, todėl, anot Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovo Pauliaus Radvilavičiaus, policija negali detaliau komentuoti įvykio.
LRT.lt žurnalisto Vytenio Radžiūno pastebėjimu, praktika rodo, kad tokiose situacijose kaltininkai ne tik nenubaudžiami, bet kaltais lieka nukentėjusieji: „Jeigu žmogų iš tikrųjų sužalojo, manau, kad kaltininkas turėtų atsakyti už nesunkų kūno sužalojimą. Kaip aš elgčiausi? Galbūt kaip ir įvykio liudininkė – užfiksuočiau tokius pažeidėjus, jų valstybinius numerius.“
Reaguodamas į situaciją, policininkas Vaidas Giršvildas socialiniame tinkle išsakė poziciją, kad tokiu atveju paprasčiausiai nereikia „eiti aiškintis“.
„Ką daryti, kai papurškia dujų į akis? Plauti šaltu vandeniu. Daugiau nieko. Aš vieno dalyko niekaip nesuprantu – iš kur tas noras eiti aiškintis? Ką norima išsiaiškinti? Ne, žinoma, tas, kuris užkirto kelią, nėra doras žmogus. Gal jį ir bausti už tai reikia. Bet aiškinimo prasmės aš vis tiek nesuprantu. Negi žmonės mano, kad išlips, pasikolios ir tada tas, kuris užkirto kelią, staiga taps baltas ir pūkuotas? Tie aiškinimaisi dažniausiai iš elementaraus nemandagumo, chamiškumo ar kelių eismo taisyklių pažeidimo ir perauga į ikiteisminius tyrimus, turto ir kūno sužalojimą“, – socialiniame tinkle rašė V.Giršvildas.
Tokią pareigūno poziciją palaiko ir psichologė L.Zabalienė. Jos teigimu, bandymas paauklėti kitus eismo dalyvius dažniausiai neatneša naudos: „Tikrai išprovokuosime agresyvią reakciją. Pats ėjimas aiškintis ir tariamai „pagydyti“ tą žmogų jau yra agresyvus nusiteikimas, o agresija provokuoja dar didesnę agresiją ir dar didesnį konfliktą. Žmonės tikriausiai per mažai žino, kad psichologijoje yra netgi toks terminas – kriminalinės smegenys. Tai tam tikri smegenų sutrikimai, pažeista kaktinė smegenų dalis. Tai gali daryti įtaką mūsų moraliniam elgesiui, mūsų elgesiui visuomenėje. Tie nukrypimai gali būti labai žiaurūs. Būkime atsargūs su tuo žmonių „gydymu.“
Anot psichologės, neretai tokiose situacijose pritrūksta ir pilietiškumo, nes aplinkiniai dažniausiai nėra linkę padėti. Jos teigimu, tokia praktika susiformavo, nes pasitaiko situacijų, kad nukentėjusieji ar liudininkai galiausiai tampa kaltaisiais: „Jeigu tampame pilietiški, pranešame, dalyvaujame, tai netgi galbūt patys dažnai tampame kalti. Paskui prisidarome sau daugiau problemų. Tokia žmonių patirtis lemia užsisklendimą. [...] Žmonės bijo kištis, nes dažnai tie agresyvūs žmonės, agresyvus elgesys nebaudžiamas.“
