Apleisti automobilių pramonės miestai. Kodėl gamyklos virsta vaiduokliais?

Automobilių gamyba buvo vienas iš pagrindinių pramonės sektorių, formavusių 20 a. ekonomiką ir net miestų plėtrą. Tačiau, kaip ir bet kuri kita pramonės šaka, laikui bėgant ji susidūrė su nuosmukiais, palikusiais gilų pėdsaką ne tik ekonomikoje, bet ir urbanistiniame kraštovaizdyje.
Apleista „Rover“ gamykla Birmingame
Apleista „Rover“ gamykla Birmingame / „Scanpix“ nuotr.

Dalis anksčiau klestėjusių automobilių gamyklų ir miestų, kurie buvo priklausomi nuo šios pramonės, šiandien yra tapę užmirštais ir apleistais vaiduokliais. Šiame straipsnyje Autoplius.lt portalas apžvelgia keletą garsiausių miestų ir automobilių gamyklų visame pasaulyje, kurios dabar yra apleistos, bei aptaria priežastis, dėl kurių šie miestai virto vaiduokliais.

Pramonės pakilimas ir nuosmukis

Automobilių pramonės augimas pradėjo reikštis 20 a. pradžioje, kai masinės gamybos metodai, tokie kaip Henrio Fordo konvejerinė linija, pavertė automobilius gerokai labiau prieinamu produktu viduriniosios klasės atstovams. Automobiliai tapo būtinybe, o jų paklausa sparčiai augo. Šis pramonės augimas lėmė miestų, kuriuose buvo įsikūrusios didelės automobilių gamyklos, klestėjimą. Tokie JAV miestai kaip Detroitas ar Flintas tapo automobilių pramonės centrais, pritraukiančiais šimtus tūkstančių darbuotojų.

Justės Zavišaitės nuotr./Detroitas
Justės Zavišaitės nuotr./Detroitas

Tačiau 20 a. pabaigoje prasidėjo ekonominis lėtėjimas. Globalizacija, technologinė pažanga ir didėjanti konkurencija iš užsienio, ypač Azijos šalių, tokių, kaip Japonija ir Pietų Korėja, lėmė automobilių pramonės struktūros pasikeitimą. Didelės gamyklos tapo nepelningos, nes darbo jėgos sąnaudos vis augo. Todėl gamyba buvo pradėta perkelinėti į šalis, kuriose tai daryti tiesiog tapo pigiau. Šie pokyčiai turėjo didelį poveikį miestams, priklausomiems nuo šios pramonės. Labai greitai po gamyklų užsidarymo šie miestai pradėjo tuštėti, o pastatai taip ir liko apleisti.

Detroitas – automobilių vaiduoklių miestas

JAV rytuose, Mičigano valstijoje įsikūręs Detroitas, kartais dar vadinamas „Motor City“, yra bene garsiausias apleistas automobilių miestas pasaulyje. Miestas, kuris 20 a. pirmojoje pusėje buvo pasaulio automobilių pramonės centras, per pastaruosius dešimtmečius tapo apleistų pastatų ir gamyklų simboliu.

19 a. pabaigoje ir 20 a. pradžioje Detroitas klestėjo neseniai atsiradusios automobilių gamybos pramonės dėka. „Ford“, „General Motors“ ir „Chrysler“ įkūrė savo gamyklas šiame mieste, taip pritraukdami tūkstančius darbuotojų iš visos šalies. Miestas augo, atsirado naujos gyvenamosios zonos, mokyklos, ligoninės ir pramogų centrai. 1950-aisiais Detroito gyventojų skaičius pasiekė didžiausią kada nors matytą ribą – 2 mln. žmonių. Tuo metu tai buvo ketvirtas didžiausias šalies miestas.

P.Drauso nuotr./Apleistas Detroitas
P.Drauso nuotr./Apleistas Detroitas

20 a. antrojoje pusėje situacija pradėjo keistis. Konkurencija iš užsienio, augančios darbo jėgos kainos, pramonės restruktūrizacija ir demografiniai pokyčiai lėmė Detroito nuosmukį. Gamyklos buvo uždaromos arba perkeliamos, o darbuotojai masiškai paliko miestą, ieškodami geresnių galimybių kitur. 2013 metais Detroitas paskelbė bankrotą. Tai buvo didžiausias miesto bankrotas JAV istorijoje.

Justės Zavišaitės nuotr./Detroitas
Justės Zavišaitės nuotr./Detroitas

Šiandien Detroitas yra apleistas. Oficialiais duomenimis šiuo metu mieste gyvena šiek tiek daugiau nei 600 tūkst. gyventojų. Mieste vis dar stovi didžiuliai buvusių automobilių gamyklų kompleksai.

Vienas iš garsiausių pavyzdžių – „Packard“ gamykla. Tai – milžiniškas, daugiau nei 325 tūkst. kvadratinių metrų dydžio kompleksas, kuris kadaise buvo vienas iš moderniausių automobilių gamybos pastatų pasaulyje. Dabar ši gamykla yra apleista, sugriauta ir tapusi neoficialiu apleistų vietų entuziastų traukos centru.

Flintas – Detroito kaimynas su panašia istorija

Flintas, taip pat esantis JAV, Mičigano valstijoje – dar vienas pavyzdys, kaip automobilių pramonės nuosmukis gali paveikti miestą. Kaip ir Detroitas, Flintas buvo priklausomas nuo automobilių gamybos. Ypač nuo „General Motors“ gamyklų, kuriose dirbo tūkstančiai vietos gyventojų.

Gamintojo nuotr./1951-ųjų „Buick Super“ kabrioletas
Gamintojo nuotr./1951-ųjų „Buick Super“ kabrioletas

20 a. pradžioje Flintas buvo svarbus automobilių pramonei. Čia buvo gaminami puikiai visame pasaulyje atpažįstami automobiliai „Buick“ ir „Chevrolet“. Miestas klestėjo, rezidentų skaičius augo, o gyvenimo kokybė buvo aukšta. Tačiau 1980-aisiais ir 1990-aisiais „General Motors“ pradėjo uždarinėti gamyklas Flinte. Tai sukėlė ekonominę krizę, o dešimtys tūkstančių žmonių neteko darbo. Miestas pradėjo sparčiai tuštėti.

Flinto nuosmukis neapsiribojo tik ekonomika. Socialinės problemos, tokios kaip nedarbas, nusikalstamumas, sveikatos apsaugos trūkumas ir, žinoma, narkotikai, pradėjo dominuoti miesto gyvenime. Vienas iš garsiausių Flinto nuosmukio simbolių vis dar stovinčių mieste – apleistos „Buick City“ gamyklos. Tai – milžiniškas pramoninis kompleksas, kuris buvo uždarytas 1999 metais. Šiandien tai tiesiog tuščias ir apleistas teritorijos plotas, kuris primena pramonės klestėjimo laikus.

Italija. Kaip „Fiat“ pakeitė Turiną

Italijos miestas Turinas – dar vienas pavyzdys, kaip automobilių pramonė gali paveikti miesto raidą. „Fiat“ – didžiausias Italijos automobilių gamintojas, buvo pagrindinis Turino ekonomikos variklis nuo pat 20 a. pradžios iki pabaigos. Miestas tapo šalies pramonės centru, kuriame veikė daugybė „Fiat“ gamyklų.

Tačiau 20 a. antrojoje pusėje „Fiat“ susidūrė su įvairiais iššūkiais, įskaitant didėjančią konkurenciją iš užsienio ir augančias darbo jėgos kainas. Tai lėmė gamybos mažinimą ir gamyklų uždarymą. Vienas iš garsiausių pavyzdžių – „Lingotto“ gamykla. Tai – didžiulė, moderni gamykla, kuri kadaise buvo laikoma viena pažangiausių pasaulyje. 1982 metais gamykla buvo uždaryta, o vėliau transformuota į daugiafunkcinį kompleksą, kuriame yra prekybos centrai, biurai ir viešbučiai.

123RF.com nuotr./Turinas, Italija
123RF.com nuotr./Turinas, Italija

Nors Turinas nebuvo visiškai apleistas, kaip aukščiau minėti miestai, „Fiat“ gamyklų uždarymas turėjo itin didelį poveikį tiek miesto ekonomikai, tiek ir socialinei struktūrai. Turinas turėjo persiorientuoti ir pradėti plėtoti kitus ekonomikos sektorius, kaip paslaugų ir technologijų pramonė.

Europa

Vakarų Europa taip pat turi apleistų automobilių gamyklų ir miestų. Vienas iš pavyzdžių – Rūro regionas Vokietijoje, kuris kadaise buvo svarbus pramonės centras, įskaitant ir automobilių gamybą. 20 a. pabaigoje pramonė Rūre susidūrė su ekonominiais sunkumais, o daugybė gamyklų užsidarė. Vienas iš garsiausių pavyzdžių – „Opel“ gamykla Bochume, uždaryta 2014 metais. Dabar šis milžiniškas pramoninis kompleksas yra apleistas, tačiau neseniai buvo pristatyti planai, kaip jį perkurti į modernų technologijų centrą.

Kitas įdomus pavyzdys – Švedijos miestas Trollhättan. Jame buvo įsikūrusi „Saab“ automobilių gamykla. „Saab“ – žinomas dėl savo unikalių automobilių ir įdomių inžinerinių sprendimų. Tačiau globaliu mastu įvykusios ekonominės krizės ir prasti strateginiai vadovų sprendimai lėmė tai, kad bendrovė bankrutavo 2011 metais. Nuo tada „Saab“ gamykla Trollhättane yra tuščia ir apleista.

Azija – ne išimtis

Nors Azija yra viena iš sparčiausiai augančių automobilių rinkų – ir čia galima rasti apleistų gamyklų, kurios primena pramonės nuosmukį. Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje, kur automobilių gamyba tapo pagrindiniu ekonomikos varikliu, yra keletas apleistų gamyklų, kuriose kadaise buvo gaminami vietiniai automobiliai. Vienas iš pavyzdžių – „SsangYong“ automobilių gamykla, kuri buvo uždaryta po kompanijos bankroto. Dalis gamyklų po restruktūrizacijos buvo atgaivintos, tačiau daugelis jų liko apleistos ir tapo šiuolaikinės pramonės paveldu.

Apleistų pramoninių miestų ateitis

Apleisti automobilių miestai ir gamyklos kelia daug klausimų apie pramonės ateitį ir miestų raidą. Ką daryti su dideliais pramoniniais kompleksais, kurie yra tušti ir nenaudojami? Ar šie miestai gali būti atgaivinti? O gal jie liks vaiduokliais amžinai?

Kai kurie regionai siekia atgaivinti savo ekonomikas, transformuodami apleistus pramoninius objektus ir suteikdami jiems naują gyvenimą. Pavyzdžiui, Detroitas siekia pritraukti naujus investuotojus ir verslus, kurie perkurtų apleistas gamyklas ir perdarytų jas į modernius biurus, gyvenamuosius kompleksus ar meno erdves. Toks požiūris gali padėti išsaugoti pramoninį paveldą ir įpūsti miestams naują gyvenimą.

Kitas svarbus aspektas – urbanistinis planavimas ir tvarios plėtros skatinimas. Miestai turi ieškoti būdų, kaip sumažinti priklausomybę nuo vienos pramonės šakos ir diversifikuoti savo ekonomikas. Tai padėtų išvengti aukščiau minėtų situacijų, kai žydintys miestai tampa vaiduokliais po pramonės nuosmukio.

Išvados

Apleisti automobilių miestai ir gamyklos yra liūdnas priminimas apie tai, kad pramonė, orientuota į vieną kryptį, yra lyg linksmieji kalneliai. Tik linksma būna ne visuomet. Šie miestai, kadaise buvę pramonės ir technologijų pažangos simboliais, dabar yra tiesiog apleisti, urbanistiniai kraštovaizdžiai, atspindintys ekonominių, socialinių ir technologinių pokyčių padarinius.

Džiugu tai, kad dalis miestų ir regionų siekia atgaivinti savo ekonomiką bei gražinti į apleistus pramoninius objektus gyvenimą. Tačiau kiti – gali taip ir likti amžinai pažymėti savo praeities antspaudu. Automobilių pramonė, kaip ir bet kuri kita pramonės šaka, yra priklausoma nuo daugybės faktorių, o jos ateitis visada bus susijusi su naujais iššūkiais ir technologiniais pokyčiais.

Svarbu suvokti milžinišką pramonės poveikį miestams ir ieškoti būdų, kaip skatinti tvarią plėtrą, išsaugant pramoninį paveldą ir užtikrinant, kad miestai galėtų prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Na, o kelionės po JAV metu Autoplius.lt rekomenduoja aplankyti Flinto bei Detroito gamyklas – garantuojame kvapą gniaužiantį ir į transporto istorijos gelmes nukeliantį vaizdą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis