Lietuvos įsipareigojimai Europos sąjungai
Neekonomiški automobiliai sukuria perteklinę taršą, už kurią sumokame kaip visuomenė gydydami oro teršalų sukeltas plaučių, kraujotakos, onkologines ligas, o netekę darbingumo prarandame pajamas ir šalies ekonominę vertę. Automobilių teršalai trumpina mūsų gyvenimo trukmę, pranešime spaudai skelbia Aplinkos ministerija.
Nuo 2021 m. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi mažinti poveikį klimato kaitai. Iki 2030 m. transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc. lyginant su dabartiniu. Todėl mums būtinas didžiulis elgsenos pokytis: viena vertus, pakeičiant didelę autoparko dalį taupesniais automobiliais, kita vertus, daliai gyventojų persėdant į išvystytą viešąjį transportą.
Nuo 2021 metų kiekvienas Lietuvoje sudegintas litras degalų įskaičiuojamas į kasmet mažėjančias nacionalines kvotas, kurias viršijus Lietuvai gresia apie 0,5 mlrd. EUR sankcijos. Viršytas kvotas turės padengti visi mokesčių mokėtojai iš valstybės biudžeto. Arba, užuot mokėjus sankcijas, galime paskatinti vieni kitus rinktis mažiau teršiančius automobilius.
Vyriausybei pateikus Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio projektą, pateikiame atsakymus į dažniausiai viešumoje iškylančius klausimus, kodėl toks mokestis reikalingas ir koks laukiamas jo poveikis.
Kodėl apskritai reikia tokio mokesčio?
Automobilio mokestis yra plačiai taikoma priemonė transporto sukeliamai taršai mažinti, nes skatina vairuotojus atidžiau įvertinti automobilių techninius taršos parametrus, tačiau neriboja gyventojų judėjimo, keliavimo laisvės ir galimybių. Siūlydama šia priemonę Aplinkos ministerija siekia trijų pagrindinių tikslų:
1. Pakviesti vairuotojus rinktis bent trečdaliu taupesnius automobilius. Toks individualus pasirinkimas ne tik sumažintų taršą – jis sumažintų ir namų ūkių išlaidas transportui. Gyventojų sutaupytos lėšos liktų vidaus vartojimui, užuot išleidus jas trečioms šalims už importuojamus degalus.
2. Užtikrinti pakankamą finansavimą viešojo transporto plėtrai tiek miestuose, tiek regionuose. Visos automobilių taršos mokesčio įplaukos bus pervedamos į Darnaus judumo fondą, kuris finansuos viešojo transporto plėtrą. Viešasis transportas privalo tapti praktiškai patogia susisiekimo alternatyva, kad kiekviena šeima galėtų patogiai gyventi turėdama vieną automobilį. Šiuo metu Lietuvoje naudojama 1,69 mln. automobilių – tai yra ketvirtadaliu daugiau negu registruota namų ūkių (1,27 mln).
3. Užtikrinti geresnę oro kokybę bei mažinti visuomenės sveikatos sąnaudas dėl oro taršos. Dyzeliniai automobiliai – nesvarbu, seni ar naujausio Euro 6 standarto – išmeta iki 10 kartų daugiau oro teršalų: kietųjų dalelių, azoto suboksidų, kitų teršalų. Todėl ypač svarbu automobilių parke sumažinti dyzelinių automobilių dalį.
Ar taršos mokestis sumažins taršą?
Ekspertų išsamiai įvertintas ir suderintas mokesčio projektas iki 2027 m. padės pasiekti tokių pamatuojamų rodiklių:
1. pirmą kartą Lietuvoje registruojamų dyzelinių automobilių dalį sumažinti nuo 55 proc. (2020 m.) iki 30 proc.;
2. nulinės CO2 taršos lengvųjų automobilių dalį išauginti iki 10 proc. (dabar 0,7 proc.);
3. vidutinį automobilių parko amžių sumažinti iki 12 metų (dabar 15,5 m.), o 80 proc. šalyje registruojamų lengvųjų (M1 kategorijos) automobilių atitiktų ne mažesnį kaip Euro 6 išmetamųjų teršalų standartą;
4. 2026 m. metinį transporto sektoriuje išmetamą CO2 kiekį sustabdyti ties 4864 kilotonų CO2 riba, kartu 30 proc. sumažinant azoto oksidų ir 70 proc. – kietųjų dalelių kiekį (lyginant su 2019 m.);
5. vidutinį registruojamo automobilio išmetamą CO2 kiekį sumažinti iki mažiau nei 110 CO2 g/km (dabar 150 CO2 g/km), bendrą automobilių parko išmetamą vidutinį CO2 kiekį sumažinant bent iki 150 CO2 g/km (dabar 167 CO2 g/km).
Kokio dydžio bus automobilių taršos mokestis?
Vertinant pagal 2021 m. automobilių parko sudėtį, didžiausia tikimybė, kad automobilio savininko išlaidos šiam mokesčiui nesieks nė 8 EUR per mėnesį. Daugiau nei pusė vairuotojų (54 proc.) mokesčio nemokės arba mokės iki 100 EUR per metus.
Didesnį mokestį mokės daugiau nei vidutiniškai taršių automobilių savininkai, kuriuos valstybė skatina dar iki mokesčio įsigaliojimo dienos pakeisti savo transporto priemonę mažiau taršia, kaip tai padarė didesnė pusė Lietuvos vairuotojų. Didžiausius metinius mokesčius – daugiau nei 200 EUR – mokės vos 10,4 proc. taršiausių automobilių savininkų, iš jų tik 3 proc. – daugiau nei 300 EUR per metus.
Be to, gyventojai taršius automobilius pakeisti gali rinkdamiesi iš vis gausesnės ekonomiškesnių naudotų ir nebrangių automobilių pasiūlos. Jiems mokestis nebūtų taikomas. Už vidutinę Lietuvoje įsigyjamo automobilio kainą (5700 EUR) galima įsigyti arba galingą taršų dyzelinį, arba ekonomišką, užtat nebūtinai mažą automobilį. Už pastarąjį mokesčio nereikės mokėti arba mokėti simboliškai.
Mokesčio lėšomis plečiamos viešojo transporto paslaugos sudarys galimybę vis didesnei daliai gyventojų apskritai atsisakyti automobilio ir patogiai naudotis viešuoju susisiekimu, dalijimosi paslaugomis.
Kaip sužinoti, kiek reikės mokėti už konkretų automobilį?
Kokį reikės mokėti mokestį už konkrečią transporto priemonę, kiekvienas gali pasitikrinti interneto svetainėje www.130CO2.lt.
Planuojama, kad mokestis įsigalios 2023 m. sausio 1 d., už pirmus metus jį sumokėti reikės iki 2024 m. liepos 1 d.
Mokestis bus skaičiuojamas proporcingai dienų skaičiui, kiek per kalendorinius metus automobilis dalyvavo eisme.
Kodėl gyventojams siūlomas taršos mokestis, kol nesukurtas praktiškas viešasis transportas?
Taršos mokestis yra dvigubo veiksmingo priemonė transporto taršai mažinti: pirma, jis ekonomiškai skatina vairuotojus pasirinkti taupesnį ir aplinkai draugiškesnį automobilį; antra, paspartina viešojo transporto ir kitų darnaus judumo alternatyvų plėtrą finansuojant ją iš mokesčiu surinktų lėšų.
Kol į kelius ir gatves išvažiuoja 1,6 mln. automobilių, viešasis transportas tarp miestų lieka pustuštis, todėl šias paslaugas savivaldybėms sunku išlaikyti patogias ir efektyvias. Automobilizacijos lygiui išliekant tokiam aukštam, valstybė iš taršos mokesčio kasmet surinks daugiau kaip 100 mln. EUR, kurie bus skiriami sparčiai alternatyvaus judumo plėtrai užtikrinti, atitinkamai sudarant galimybes vis didesnei gyventojų daliai savo kelionėms rinktis viešąjį transportą.
Iš mokesčio įplaukų kaupiamo Darnaus judumo fondo investicijas savivaldybės galės nukreipti ir į priemiestinį susisiekimą.
Kam bus skiriamos iš mokesčio surinktos įplaukos?
Mokesčio lėšos nukreipiamos į įstatymu kuriamą naująjį Darnaus judumo fondą, kurio lėšos bus investuojamos tik į darnų judumą įgalinančias sritis:
1. miestų darnaus judumo planų priemones;
2. alternatyviaisiais degalais varomų transporto priemonių naudojimo skatinimo priemones;
3. alternatyviųjų degalų ir transporto infrastruktūros kūrimo ir plėtros priemones;
4. vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių ribojimų miestuose įrengimą;
5. vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių perdarymą į alternatyviaisiais degalais varomas transporto priemones;
6. aplinkos oro taršos mažinimo priemones;
7. visuomenės informavimo ir švietimo priemones, susijusias su darnaus judumo plėtra.
Darnaus judumo fondo lėšomis naudosis visos šalies savivaldybės, lėšas paskirstant proporcingai pagal savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų skaičių, pačioms savivaldybėms paliekant apsispręsti, kokią infrastruktūrą vystyti.
Kodėl apmokestinami ne nuvažiuojami kilometrai, o automobilio naudojimo laikas?
Aplinkos ministerija su kitomis institucijomis išsamiai apsvarstė galimybes taikyti mokestį pagal nuvažiuotus kilometrus. Dabartinėmis technologijomis mokesčio administravimas pagal nuvažiuotą atstumą būtų nepatikimas ir neteisingas, nes:
1. taršos apmokestinimas pagal faktinės ridos nuskaitymą iš odometro yra neefektyvus dėl didelės sukčiavimo rizikos, techniškai sudėtingo įgyvendinimo ir administravimo;
2. faktinių kelionių stebėjimas nuotolinėmis priemonėmis sudaro asmens duomenų apsaugos pažeidimo riziką ir pareikalautų neproporcingai didelių investicijų;
3. tai būtų neteisingas regionų gyventojų atžvilgiu, kurie lyginant su miestiečiais yra priversti įveikti gerokai didesnius atstumus vykdami į darbą, švietimo įstaigas, kitas nutolusias viešąsias paslaugas.
Vis dėlto automobilį naudojant sezoniškai arba tam tikromis progomis, paliekama galimybė jų savininkams taršos mokesčio mokėti tik už tą metų dalį, kai transporto priemonė dalyvauja eisme. Dalyvavimas eisme reiškia, kad transporto priemonė turi galiojančią techninės apžiūros rezultatų kortelę ir privalomąjį vairuotojo civilinės atsakomybės (automobilio) draudimą. Vadinasi, automobilis be techninės apžiūros ir/arba be draudimo atleidžiamas ir nuo taršos mokesčio. Tai galioja ir kemperių, sportinių, istorinių transporto priemonių savininkams.
Ypač retai automobilius naudojančius gyventojus kviečiame jų apskritai atsisakyti ir rinktis ekonomiškesnes alternatyvas – trumpalaikę automobilių nuomą, kurios pasiūla didžiuosiuose miestuose sparčiai plečiasi, taip kartu sutaupant civilinio draudimo, padangų keitimo, techninės priežiūros paslaugų sąnaudas.
