„Dornier“ kompanija buvo įkurta Claude'as Dornier. Šis inžinierius buvo geras verslininkas ir seniai suprato, kad reikia plėsti gamybą į kitas sritis. Antrasis pasaulinis kartas šiems tikslams neleido išsipildyti, tačiau jo pabaiga davė dar didesnį postūmį. Tuomet kompanijai vadovavo Claude'o sūnus Claudius, kurį tėvas skatino ieškoti naujų, pelningesnių gamybos sričių. Automobiliai neišvengiamai buvo viena iš rinkų, į kurias „Dornier“ žvalgėsi.
Atsigaunant ekonomikai žmonėms reikėjo transporto priemonių. Buvo svarbu, kad automobiliai būtų nedideli, pigūs ir praktiški. Dornier tai suvokė, todėl sukūrė labai mažą Dornier Detla automobilį. Jis pasižymėjo neįprasta sėdynių konfigūracija – nors salone tilpo keturi žmonės, galinė sėdynė buvo pasukta į priešingą pusę. Tai yra, priekyje ir gale sėdintys žmonės buvo vienas į kitą pasisukę nugaromis. Tai leido gaminti labai kompaktišką kėbulą, vis tiek paliekant reikiamos vietos kojoms.
Vienas Dornier Delta prototipas buvo pagamintas ir išbandytas. Jis bandymuose pasirodė išties neblogai, tačiau Dornier atliko skaičiavimus, savo turimos gamybos įrangos analizę ir suvokė, kad pelningai masiškai Delta mikroautomobilio gaminti negalės. Tai būtų Dornier Delta istorijos pabaiga, tačiau tuo pat metu, 1954 metais, motociklų gamintojas Zündapp ieškojo partnerių, kurie galėtų pasiūlyti automobilio dizainą.
Zündapp buvo sėkmingas motociklų gamintojas, tačiau laikui bėgant ir ekonominei situacijai pamažu gerėjant motociklai nebebuvo toks geras verslas. Zündapp norėjo gaminti tokią transporto priemonę, kuri galėtų važinėti bet kokiu oru. Dizainą siūlė kelios kompanijos, tačiau Dornier pasiūlymas atrodė patraukliausiai, nes Delta buvo praktiškai visiškai užbaigtas ir gamybai paruoštas automobilis.
Dornier suteikė Zündapp teisę gaminti ir pardavinėti šį automobilį. Zündapp nusprendė dizainą dar šiek tiek patobulinti. Automobilis įgavo ryškius šoninius sparnus, didelius vientisus stiklus, lygų stogą su stoglangiu. Į viršų atsidarančias dureles pakeitė patogesnės atsidarančios į šoną. Automobilis išlaikė savo sėdynių konfigūraciją ir atrodė labai simetriškas – automobilio priekis ir galas buvo beveik vienodi. Tai nulėmė ir šios mašinos pavadinimą – Zündapp šiam modeliui suteikė Janus vardą. Janas buvo romėnų pradžios ir pabaigos dievas, dažnai vaizduojamas su dviem veidais.
Zündapp Janus techniniai duomenys
Zündapp Janus buvo varomas viduryje sumontuotu dvitakčiu vieno cilindro 245 kubinių centimetrų varikliu. Jis išvystė 14 ag (10 kW) ir leido pasiekti maksimalų 80 km/h greitį. Janus turėjo patogią, minkštą važiuoklę ir keturis ventiliuojamus būgninius hidraulinius stabdžius. Automobilis buvo sukurtas taip, kad būtų patrauklus akiai – jis niekada nebuvo reklamuojamas kaip pigus.
1957 metais buvo pradėta Zündapp Janus gamyba. Automobilis atrodė išties puikiai, tačiau turėjo labai didelį trūkumą – buvo tiesiog per brangus. Pardavimams nepadėjo ir tai, kad Janus sunkiai įveikdavo posūkius ir buvo sunkiai prognozuojamas. Janus elgesys ant kelio labai priklausė nuo keleivių skaičiaus, nes žmonės salone keitė ne tik bendrą mašinos svorį, bet ir svorio centrą. Šią problemą nulėmė labai lengvas variklis.
Per pirmąjį pusmetį buvo pagamintas 1731 Janus automobilis, o iki 1958-ųjų – 6902. Nors gamybos apimtys buvo neblogos, pirkėjų labai trūko ir Zündapp nusprendė gamybą nutraukti. Net ir pati gamykla buvo parduota Bosch.
Septintojo dešimtmečio viduryje Zündapp svarstė atgaivinti Janus idėją. Buvo ruošiamas šešiaviečio kemperio prototipas su dviem miegamosiomis vietomis, tačiau šis projektas toliau nuo pradžios taško ir nepajudėjo.
Zündapp Janus yra labai mielas, gražus istorinis automobilis su unikaliais bruožais. Šiandien tokį įsigyti yra labai sunku, nes Janus automobiliai yra labai reti ir brangūs.
Beje, Profesorius Zündappas iš animacinio filmo „Ratai 2“ („Cars 2“, 2011) yra sukurtas būtent pagal Zündapp Janus.
