Ar gali krosoveris būti ne tik madingas, bet ir praktiškas?

Gamintojai varžosi, kas pristatys kuo originaliau atrodantį modelį, kuris dažnai gimsta kryžminant skirtingų klasių ir paskirties automobilius. Pirkėjai entuziastingai laukia dar vieno mažo vienatūrio ar SUV debiuto. Dažnai jie būna tokie originalūs, kad lengvai gali tapti naujos automobilių klasės pradininkais. Be to, tokių modelių pardavimas Europoje itin sparčiai auga.

Šįkart mes norime atsakyti į klausimą, ar originalūs automobiliai yra praktiški eksploatuojant juos kasdien. Tiesa, šį kartą vietoj sudėtingų bandymų ir matavimų bandysime atsakyti į paprastą klausimą – ar testuojamas automobilis yra komfortiškas ir praktiškas? Todėl užuot lyginę techninius parametrus, kurie dažnai yra suprantami tik nuodugniai besidomintiems automobiliais, šiame teste vadovaujamės kur kas paprastesniais metodais, suprantamais kiekvienam vartotojui.

Kaip mes vertinome? Pradėjome nuo įprastų dalykų, su kuriais neišvengiamai susiduriama sėsdami į automobilį. Patikrinome, ar lengva įsėsti į automobilį ir ar plačiai atsiveria durelės. Taip pat įvertinome automobilio sėdynes, jų dydį, sėdėjimo aukštį, taip pat sėdynės profilį, kuris turi itin didelę įtaką važiavimo komfortui ir gerai vairuotojo savijautai. Nepamiršome ir matomumo per šoninius ir galinį automobilio langą, nes tai itin svarbu manevruojant automobiliu mieste.

„Autobild“ nuotr./„Dacia Duster“

Užimta vieta 6. „Dacia Duster“ 1.5 dCi: 61 taškas

Didžiausias šio automobilio privalumas – kaina. Už tokią sumą neįsigysi nė vieno kito SUV su dyzeliniu motoru. Nors variklis taupus ir žvalus, tačiau salono apdaila nuvilia, nes yra pigi. Sėdynių apmušalai itin minkšti, be to, jos neturi tinkamo šoninio prilaikymo, taip pat nėra sėdynės atlošo gylio reguliavimo. Dar vienas trūkumas yra tai, kad vairo kolonėlę galima reguliuoti tik aukštyn ir žemyn, todėl aukšti vairuotojai sunkiai ras tinkamą padėtį prie vairo. O ir priekinių sėdynių sėdimoji dalis itin trumpa. Išlipant iš automobilio lengva išsitepti į plačius jo slenksčius, nors daugiau įsėdimui ir išlipimui priekaištų nėra. Tad jei nebūtų šių slenksčių, kelnės liktų švarios.

Šiuolaikinės vairuotojo pagalbinės sistemos „Dacia“ automobiliui nėra siūlomos, o ksenoninių žibintų nėra net papildomos įrangos sąraše.

Išvada: iš esmės didžiausias trūkumas – pigi salono apdaila ir ne itin patogios sėdynės, taip pat galėtų būti didesnės papildomos įrangos pasirinkimo galimybės.

„Autobild“ nuotr./„Dacia Duster“

„Autobild“ nuotr./„KIA Soul“

Užimta vieta 5. „KIA Soul“ 1.6 GDI: 63 taškai

Kvadratinis ir praktiškas – vadinasi, geras? Nebūtinai. Nors kėbulas ir kampuotos, bet vairuotojas negali pasidžiaugti geru matomumu. Šoninį vaizdą labai riboja siauri stiklai, o važiavimą atbuline eiga apsunkina itin mažas galinis stiklas. Ir daiktus sudėti sudėtinga – sunkias dėžes, norint jas įdėti į bagažinę, nuo žemės tenka pakelti net 80 centimetrų.

„Soul“ sėdynės yra per minkštos, be to, trumpa sėdimoji jų dalis, kūnas nefiksuojamas stabilioje padėtyje, tad tolimoje kelionėje tai pradeda varginti. Keliaujant nepraverčia ir stipriau akceleruojant garsiai dirbantis variklis ir kieta važiuoklė su didelio diametro ratlankiais bei žemo profilio padangomis.

„Soul“ prietaisų skydeliui priekaištų nėra – medžiagos išvaizdžios ir kokybiškos, svarbiausi valdikliai išdėstyti matomoje ir patogioje vietoje. Tad ar grožis gali paslėpti trūkumus? Galbūt ir taip, bet tik ne šį kartą.

Išvada: šiek tiek aukštesnė sėdėjimo padėtis neužtikrina važiavimo be rūpesčių. Taip pat „Soul“ trūksta tiksliau suderinto pakabos darbo.

„Autobild“ nuotr./„KIA Soul“

„Autobild“ nuotr./„Opel Meriva“

Užimta vieta 4. „Opel Meriva“ 1.4 Turbo: 70 taškų

Tikras keistuolis. Šio „Opel“ galinės durelės atsidaro į priešingą pusę. Tačiau „keistuolis“ nebūtinai reiškia blogą charakterio savybę.

Automobilyje sumontuotos itin patogios ergonominės sėdynės, kurių teigiamą poveikį stuburui patvirtino ir Vokietijos medikų asociacija. Deja, nors sėdima gana aukštai, geram matomumui kliudo dėl ypatingos durelių konstrukcijos sumontuotas platus vidurinis statramstis. Be to, dėl aukštų sėdynių kraštų vairuotojui ir priekiniam keleiviui nėra itin patogu į automobilį įsėsti ir išlipti, o į galą sėdantys keleiviai gali durelėmis netyčia prisiverti pirštus.

Tai, kad į „Meriva“ vienatūrį galima lengvai pakrauti daiktus, jis važiuoja komfortiškai, variklis dirba tyliai – džiugina. O štai prastu sprendimu galima pavadinti tai, kad nesiūlomos važiavimo savo juosta palaikymo, taip pat nematomos zonos perspėjimo sistemos, nėra galimybės užsisakyti ksenoninių žibintų. Be to, pasiekti sėdynių reguliavimą gali tik itin plonų pirštų savininkai, tad nustatyti reikiamą sėdynės atlošo padėtį gana sudėtinga.

Išvada: tai geras vienatūris daug keliaujantiems, nes turi itin patogias sėdynes. Galutinį įvertinimą gadina tik kai kurios kasdieniame gyvenime erzinančios smulkmenos.

„Autobild“ nuotr./„Opel Meriva“

„Autobild“ nuotr./„Opel Meriva“

Užimta vieta 3. „Renault Captur“ TCe 90: 72 taškai

Mažas, bet populiarus! „Captur“ atrodo kaip mažesnis „Nissan Qashqai“ su visais šiam modeliui būdingais privalumais – dėl siaurų statramsčių į automobilį patogu įlipti, sėdima aukštai (64 cm), lyg ant virtuvinės baro kėdės, o pačios sėdynės standžios ir patogios.

Nors „Captur“ atrodo išties puikiai, dailus automobilio dizainas turi ir trūkumų – šoniniai veidrodėliai itin maži, o galinis stiklas labiau primena durų akutę. Ir skaitmeninis spidometras patiks toli gražu ne visiems. Trijų cilindrų variklis veikia užtikrintai ir pasiekia 90 AG, kurių užtenka važiuojant bet kokiais režimais. Tad mums tik kyla nuostaba, kodėl vokiečių gamintojai, išskyrus „Opel“ markę, savo vienatūriams nesiūlo tokio puikaus trijų cilindrų motoro.

Išvada: kompaktiškas ir patogus važinėti mieste „Captur“ turi daug privalumų – patogų įsėdimą ir išlipimą, šiuolaikinį variklį ir patrauklią kainą.

„Autobild“ nuotr./„Renault Captur“

„Autobild“ nuotr./„Nissan Qashqai“

Užimta vieta 2. „Nissan Qashqai“ 1.2 DIG-T: 73 taškai

Pirmos kartos modelis buvo itin populiarus, tad ir antros kartos „Qashqai“ pagamintas vadovaujantis ta pačia koncepcija, – tai praktiškas SUV, kuris iš esmės nesiskiria nuo lengvojo automobilio. Šis SUV maloniai džiugina, nes į jį lengvai įsėdama nesunkiai perkeliant kojas per neplatų slenkstį ir įsitaisoma patogioje, plačioje sėdynėje.

Nors sumontuota daug elektroninių pagalbininkų, centrinėje konsolėje jie išdėstyti patogiai ir naudotis jais lengva. Tiesa, dinamiška antros kartos „Qashqai“ modelio išvaizda neužtikrina geriausio panoraminio matymo, o norint įdėti krovinį į bagažinę, jį reikia pakelti į 79 cm aukštį. Nors šį automobilį galima užsisakyti su visų varančiųjų ratų pavara, pirkėjai tokią galimybę renkasi retai. Tiesiog „Nissan“ elektroninės pagalbinės sistemos puikiai valdo variklio galią ir tiksliai paskirsto sukimo momentą priekiniams ratams važiuojant slidžia kelio danga. Ir net mažas 1,2 l turbobenzininis motoras idealiai tinka šiam japoniškam SUV, nes užtikrina nedidelę bazinio modelio kainą ir mažas eksploatacijos išlaidas.

Išvada: didelis automobilis mažiau nei už 17 500 eurų – „Qashqai“ siūlo daug automobilio už palyginti nedidelę kainą ir pasižymi geromis važiavimo savybėmis.

„Autobild“ nuotr./„Nissan Qashqai“

„Autobild“ nuotr./„Škoda Yeti“

Užimta vieta 1. „Škoda Yeti“ 1.2 TSI: 80 taškų

Tiesiog praktiškas automobilis. Taip galima būtų apibūdinti „Škoda Yeti“, kurio kampuotas kėbulas su dideliais, stačiakampiais langais siūlo tiek gerą matomumą, tiek ir praktiškai panaudojamą erdvę. Priekinės durelės aukštos, į automobilį patogu įsėsti, nors gale šiek tiek trukdo išsišovusi galinio rato arka.

Praktiškame čekų automobilyje daug kam patiks gerai žinomi „Volkswagen“ gamintojo sprendimai – tai ir tradicinis užvedimo raktelis, ir paprastas stovėjimo stabdys. Prietaisų rodmenys ir valdikliai išdėstyti aiškiai ir po ranka, sėdynės patogios, jų apmušalai kokybiški.

Nepatogu tik tai, kad kaip ir kituose senesniuose „Volkswagen“ modeliuose, klimato kontrolės valdikliai sumontuoti itin žemai. Tačiau atsvara seniems sprendimams – modernus, elastingas ir tyliai veikiantis turbobenzininis 1,2 l variklis po kapotu.

Papildomai galima užsisakyti visų varančiųjų ratų pavarą, automatinę DSG pavarų dėžę, ksenoninius žibintus. Tačiau net ir be šios įrangos „Yeti“ praktiškumu gerokai lenkia savo konkurentus.

Išvada: „Yeti“ yra beveik idealus automobilis – jis kompaktiškas, išsiskiria puikiu matomumu, yra komfortiškas ir nebrangus.

„Autobild“ nuotr./„Škoda Yeti“