Straipsnio įžangoje minėta, kad TV žinios dažnai akcentuoja užstrigusias spidometrų rodykles. Dėmesį į tai tikrai atkreipia ir eismo įvykių tyrėjai. Bet tai niekada nėra pagrindinis faktorius, leidžiantis nustatyti automobilio judėjimo greitį prieš smūgį.
Jungtinės Karalystės kompanija Collision Science 2017 metais publikavo įdomų tyrimą. Mokslininkai atliko daugybę eksperimentų, išbandydami spidometrus simuliuotose avarijose, kuomet automobilio greitis prieš susidūrimą siekia 120 km/val. Rezultatai parodė, kad užstrigusių spidometrų duomenimis galima pasikliauti ne visada. Kai kurie bandyti spidometrai sustodavo ties ta 120 km/val. riba, bet kiti po susidūrimo rodydavo nesąmones.
Smūgio jėga lengvai gali išjudinti rodyklę, patį žingsninį varikliuką ar kurią kitą mechanizmo dalį. Ir staiga sunaikinti automobilio davikliai bei kita elektronika spidometrui dar gali spėti pasiųsti neteisingus signalus. Kitaip tariant, net jei smūgis įvyko lekiant 120 km/val. greičiu, į šalikelę nulėkęs spidometras gali amžiams sustoti ties 140 ar 60 km/val. padala (ar net rodyti greitį, kurio automobilis pasiekti apskritai negali)
Tačiau ekspertai turi įrankių ir metodų, kurie leidžia ištirti sustojusį spidometrą ir nustatyti, ar jis rodo reikšmingus duomenis. Kartais pakanka apytikslių rezultatų – jei spidometro rodomi duomenys sutampa su skaičiavimais pagal automobiliui ir kliūtims padarytą žalą ar stabdymo kelią, dažnai papildomų tyrimų nebereikia.
Taigi spidometrai užstringa atsitiktinai ir jų įamžintais duomenimis aklai pasitikėti negalima.
