Tačiau dizaineriams kurti tokius automobilius nėra taip jau sudėtinga. O sukurti patrauklų, akį traukiantį automobilį masėms, kuris būtų praktiškas, įperkamas ir išskirtinis – gerokai sunkesnis uždavinys.
Dizainas gali būti tiek pirmoje, tiek paskutinėje vietoje
Automobilių stiliaus įvairovė itin plati: nuo visiškai funkcinių dėžučių ant ratų, išsiskiriančių tik įmantresnėmis aušinimo grotelėmis ir žibintais, iki meno kūriniais tituluojamų šedevrų.
Vienoje skalės pusėje dažniausiai rikiuojasi pigūs, daugiausia besivystančioms Pietryčių Azijos, Afrikos ar Pietų Amerikos rinkoms skirti sedanai – juos pirkėjai renkasi tikrai ne dėl grožio, o dėl kainos ir erdvės. Todėl ten galima pamatyti išlavintai europiečio akiai ne itin patraukliomis formomis pasižyminčių modelių, pavyzdžiui, „Perodua Bezza“ ar „Mitsubishi Attrage“. Jų dizainas dvelkia liūdnu kompromisu.
Kitoje skalės pusėje paprastai būna superautomobiliai, kaip antai „Aston Martin Valkyrie“, įvairūs „Ferrari“ ir kiti šedevrai, kuriami emocijai, dinamikai, tad dizainas čia itin svarbus. Nors „Alfa Romeo 8C Competizione“ ir nebuvo pats geriausias vairuotojo automobilis, nuo pasirodymo nepraėjus nė 20 metų išlaiko itin aukštas kainas, nes į jį žiūrima lyg į meno kūrinį. O klasikinį „Ferrari 250 GTO“ ar „Mercedes 300SL“ išvis retai išvysite gatvėje, nes jie laiką leidžia muziejuose. Tai – kolekciniai egzemplioriai.
Tačiau, kasmet peržvelgę įvairių dizaino konkursų nominantus, superautomobilius juose pamatysite retai. Dažnai apdovanojimai už idėjas ir įgyvendinimą atiteks paprastesniems, lengviau įperkamiems automobiliams.
Pavyzdžiui, šiemet jau 10-ą kartą iš eilės prestižinio „iF“ konkurso apdovanojimus už dizainą transporto priemonės kategorijoje susižėrė „Hyundai“ modeliai. Šįkart liaupsių sulaukė sportiškas elektromobilis „Ioniq 5 N“ ir dėžutės formą griežtomis linijomis į madą grąžinantis, šiek tiek provokuojantis naujas „Santa Fe“ SUV. Konceptų kategorijoje apdovanojimą pelnė „Santa Fe XTR“ už bekelės modelio koncepciją.
Dizaineriai negali būti visiški menininkai
Ekspertų teigimu, apdovanojimus įprastai gauna „žemiški“ modeliai, nes sukurti išskirtinės išvaizdos kasdienį automobilį yra sunkiau, nei suprojektuoti pritrenkiančiai atrodantį superautomobilį. Kurdami pastaruosius, tiek dizaineriai, tiek inžinieriai gali duoti valią vaizduotei, nes ten reikia mažiau dėmesio kreipti į praktinius, gamybinius ar ekonominius niuansus.
Vis dėlto masėms skirtas automobilis turi išlikti funkcionalus. Sukurti gerą, išskirtinio dizaino gaminį, kuris nepriekaištingai atliktų funkciją, – nelengva, todėl inžinieriai ir dizaineriai turi dirbti ranka rankon.
„Tiek inžinieriai, tiek dizaineriai yra vienodai svarbūs ir labai glaudžiai susiję tiesiogiai. Jeigu kažkas išsišoka, gali kilti nesklandumų. Pavyzdžiui, ankstyvais 2000-aisiais „Toyota“ pristatė klasikinio modernistinio dizaino „FJ Cruiser“ visureigį: jis buvo išties įdomus, bet jo priekinis stiklas buvo toks status, kad neatlaikydavo menkiausio akmenuko smūgio ir skildavo. Paprastas pavyzdys, kaip dėl gražaus dizaino gali nukentėti kiti dalykai. Taigi jei vienas gauna daugiau dėmesio, kitas nelaimi. Dažnai gamyklose inžinieriai ir dizaineriai bando ieškoti aukso vidurio“, – pasakoja transporto dizaineris Dominykas Budinas.
Sakoma, jog dizaineriai – menininkai. Tačiau pašnekovas teigia, kad produktų dizaineriai, ypač transporto, dirbantys masinius automobilius gaminančiose įmonėse, negali tokie būti – jie privalo stovėti ant žemės.
„Automobilių dizaineriai yra per vidurį tarp inžinierių ir menininkų. Jie turi suprasti ergonomiką, aerodinamiką, praktinius aspektus. Taigi kurdamas tiek kėbulo, tiek salono dizainą dizaineris negali būti visiškas menininkas, nes jam reikia galvoti ir apie realybę“, – su profesija supažindina D.Budinas.
Geras dizainas bus funkcionalus
Dėl to įvairiuose konkursuose atskiriami koncepciniai automobiliai, kurie tėra dizaino studijos, dažniausiai turinčios ne tiek jau ir daug bendra su praktiškumu ir ekonominiu kriterijumi, ir masiniai automobiliai, nes jiems taikomi visai kiti reikalavimai. Iš masinių automobilių neretai atskiriami ir superautomobiliai.
Dizaino apdovanojimus teikiančios asociacijos, kaip antai populiariausios ir įtakingiausios „Red Dot“ ar „iF Awards“, dėmesį kreipia ne vien į išorinį bei vidinį grožį. Pagal jų reikalavimus dizainas turi būti ne tik aktualus, įdomus, gražus, bet ir funkcionalus, privalo atlikti patikėtą funkciją. Taigi vertinami ir kartu su dizainu koja kojon einantys techniniai išradimai.
Pavyzdžiui, tam, kad 650 AG pasiekiantis sportiškas elektromobilis „Hyundai Ioniq 5 N“ galėtų nesustodamas sukti ratus lenktynių trasoje, reikėjo daug papildomo aušinimo tiek baterijai, tiek pačiai elektros pavarai. Pastarąją teko sutalpinti į jau esamo elektromobilio kėbulą nepaaukojant erdvės.
Gamintojai išmaniai į elektromobilį integravo aušinimo groteles, o didelio skersmens ratai dar labiau iškraipė automobilio dydžio suvokimą: žiūrint į jo proporcijas galima pagalvoti, kad tai kompaktiškas karštasis hečbekas, tačiau iš tiesų – tai itin erdvus, 3 metrų ilgio ratų bazę turintis krosoveris.
Tokia pati situacija ir su „Hyundai Santa Fe“: korėjiečiai rizikavo aštriomis briaunomis, kampuotu dėžės formos dizainu. Tačiau tokia išskirtinė išvaizda skirta ne vien akiai patraukti: stačiakampio gretasienio forma geriausiai išnaudoja erdvę ir pasižymi didžiausiu tūriu. Taigi „Santa Fe“ ne tik išskirtinis – jis gali pasigirti didžiausia erdve klasėje: turi 7 sėdimąsias vietas suaugusiesiems arba, nulenkus sėdynes, – furgonams prilygstantį daugiau nei 2270 litrų bagažinės tūrį.
Iš įprastų automobilių šiemet taip pat buvo įvertintas Azijos, Afrikos šalių rinkoms skirtas „Mitsubishi Triton“ pikapas. Jis išlaiko įprastą vidutinės klasės pikapų praktiškumą, didelį kraulumą bei pravažumą ir masina žvilgsnį išskirtiniu, šiai klasei neįprastai agresyviu dizainu.
Žinoma, be šių metų „iF“ dizaino apdovanojimų neliko ir superautomobiliai. Juos pelnė „Alfa Romeo 33 Stradale“ ir koncepcinis modelis „Ferrari KC23“.
