Kaip sureaguos į švilpuko garsą – neaišku
Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad gyvūnas kelyje yra neprognozuojamas ir niekada neaišku, kaip jis sureaguos į bet kokį automobilio skleidžiamą garsą – ar tai būtų variklio triukšmas, ar švilpuko skleidžiamas ultragarsas.
Pasak jo, švilpukų naudą įvertinti labai sunku, kadangi nėra galimybės realiomis eismo sąlygomis įvertinti laukinių gyvūnų reakciją. Kaip sako pašnekovas, gali būti ir taip, kad garsas gyvūną gali veikti priešingai nei vairuotojas tikisi ir užuot likęs stovėti kelkraštyje gyvūnas puls į kelią. Taigi, bet koks dirgiklis, net ir tas pats švilpukas, gali suveikti priešingai vairuotojo interesams.
„Žmogų prognozuoti labai sunku, ką jau bekalbėti apie gyvūną. Gyvūnų mes taip giliai nepažįstame, kad galėtume juos prognozuoti. Jų elgsena yra labai sudėtinga ir didžiausia klaida apie gyvūnus būtų spręsti žvelgiant žmogiškai. Na, tiesiog, kodėl dabar gyvūnas ima ir bėga per tą kelią? Apie žmones galime taip galvoti, bet gyvūnai turi savo principus ir elgseną. Jei gyvūnas stovi nuo kelio per kelis metrus, tai tarkime stirnai tai yra vieno šuolio reikalas ir ji jau ant važiuojamosios dalies.
Vienintelis patarimas vairuotojams – neignoruoti kelio ženklų, nurodančių, kad toje atkarpoje galima tikėtis laukinio gyvūno. Gyvūnų tikėtis reikėtų ties miškų pabaigomis, kur baigiasi atitvarai ir prasideda laukai. Nes gyvūnai eina pagal tvorą ir galiausiai atsiduria plyname lauke. O vairuotojai, išvažiavę iš miško, jau dažnai padidina greitį. To daryti nereikėtų.
O švilpukų naudą apibrėžti labai sunku. Juk nepadarysi eksperimento ir neišdalinsi anketų gyvūnams, ką jie girdi ir kaip jie vertina tą švilpuko garsą. Domėjausi ta tema. Tie švilpukai atkeliavo iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Ten jie naudojami norint atbaidyti baltauodegį elnią, kurių populiacija yra milžiniška ir susidūrimų su transportu labai daug.
Bet aš nežinau, ar tas švilpukas tinka mūsų stirnoms, elniams ir šernams. Pasakyti, ar tas švilpukas veikia ar ne, žmonės negali. Tiesiog neturi tam teisės. Tai žino tik gyvūnai. Jokia filosofija čia netinka, tinka tik tyrimas su rezultatais, bet kaip jį atlikti realiomis sąlygomis – aš neįsivaizduoju. Aišku, užsidėjus tą švilpuką ant automobilio blogiau gal ir nebus, bet aklai tuo kliautis ir nesiimti kitų atsargumo priemonių būtų naivu“, – sakė Selemonas Paltanavičus.
Selemonas Paltanavičius aiškina ir dar vieną gyvūnų savybę – jie negeba suvokti artėjančio objekto, šiuo atveju automobilio greičio. Gyvūnas gali matyti žibintų šviesas, girdėti garsą, tačiau jis nesuvokia, kaip greitai automobilis važiuoja. Būtent dėl šios priežasties dažnai atsitinka eismo įvykiai, po kurių vairuotojai tikina, jog gyvūnas į kelią iššoko staiga.
„Reikia suprasti, kad laukinis gyvūnas niekada nėra važiavęs mašina ir jis nežino, kokiu greičiu automobilis važiuoja. Jis tik mato ir girdi, bet nesuvokia, ar automobilis atvažiuos po dešimties minučių, ar po dešimties sekundžių“, – sakė Selemonas Paltanavičius.
Medžiotojų gretose švilpukai nepopuliarūs
Praeityje garsus lenktynininkas Algimantas Glikas, dabar pirmininkaujantis Šakių medžiotojų ir žvejų draugijos valdybai, tvirtina, kad medžiotojų gretose tokia priemonė kaip švilpukai nėra populiari. Švilpukų ant savo automobilių pats pašnekovas neturi ir nėra girdėjęs, kad juos aktyviai naudotų jo būrelio medžiotojai. Anot Algimanto Gliko, ši priemonė veikiausiai yra tarsi placebo efektas, nes sužinoti atvejų skaičių, kai gyvūnas į kelią neišbėgo būtent dėl švilpuko, yra neįmanoma.
„Manau, kad tie švilpukai tėra kaip viena iš teorinių apsisaugojimo priemonių, tačiau saugotis reikia patiems, savo veiksmais prie vairo. Negalima naiviai tikėtis, kad švilpukas jus išgelbės. Jeigu tai bent jau teoriškai galėtų padėti, tuomet tuos švilpukus žinoma galima naudoti. Bet jokio aiškaus atsakymo, ar jie veikia, nėra. Siūlyčiau labiau pasitikėti ne švilpukais, o savo veiksmais prie vairo“, – kalbėjo Algimantas Glikas.
Efektyvesnė priemonė – greičio mažinimas
Keliautojas Vitoldas Milius, automobiliu išmaišęs įvairiausius pasaulio kampelius sako, kad vienintelis būdas, galintis sumažinti susidūrimo su gyvūnų riziką kelyje yra greičio mažinimas. Net ir tose vietose, kur apie gyvūnus neinformuoja kelio ženklai, vairuotojas privalo visuomet tikėtis netikėtumų.
Vitoldas Milius akcentuoja, kad šiuo metu vis didesnei paros daliai skendint tamsoje taip pat aktualu ir geri valytuvai, švarus priekinis stiklas bei kokybiški žibintai. Visos šios priemonės kartu su protingai sumažintu greičiu veiks kur kas efektyviau nei bet kokie švilpukai.
„Keliais mano atvejais, kai susidūrimo išvengti nepavyko, tai nebuvo dideli gyvūnai. Turėjau vieną atvejį, kai lapė palindo po ratais važiuojant greitkeliu. Tačiau ji į kelią šoko ne iš dešinėje pusėje esančio kelkraščio, bet iš kairės pusės, iš skiriamosios juostos. Toje vietoje gyvūno tikrai mažiausiai tikiesi. Vienintelis mano patarimas dėl saugesnio važiavimo – mažinti greitį. Dabar autostradose dar galima važiuoti 130 km/val., tai naktį galbūt būtų protinga važiuoti kiek mažiau nei maksimalus leistinas greitis. Bent jau ten, kur yra ženklai apie gyvūnus.
Svarbiausia pamačius gyvūną yra stabdyti. Bet čia vėl kitas dalykas – kaip anksti tu tą gyvūną pamatysi. Dėl geresnio matomumo dabartiniu darganos laikotarpiu ypač aktualu yra stiklo švara, geri valytuvai, žibintai. Kuo anksčiau pamatysite šalia kelio žybsinčias akis, tuo daugiau laiko turėsite sumažinti greitį ir išlošite laiko sprendimui priimti.
Ar pasitikėti vien švilpuku nuo gyvūnų ir tikėtis, kad jis išspręs visas problemas? Ko gero ne. O jei švilpuką užsidėjome ir važiuojame atsargiai, tai tas švilpukas tikrai nieko blogo. Bet aš pats niekada švilpuko neturėjau“, – sakė Vitoldas Milius.
Svarbiausia priimti tinkamą sprendimą, bet tam reikia turėti laiko
Dar vienas dalykas, kurį akcentuoja Vitoldas Milius – adekvatus vairuotojo sprendimas pamačius atitinkamą laukinį gyvūną ir suprantant, kad tuoj įvyks susidūrimas. Pasak pašnekovo, smūgio į briedį ar kitą masyvų raguotį reikėtų vengti bet kokiomis priemonėmis, tačiau nuvažiuoti nuo kelio ar apvirsti vengiant kokio nors mažesnio laukinio gyvūno jau nebūtų protinga.
„Kelias gali būti šlapias, gali būti slidus, tad jei bandydamas išvengti lapės ar kiškio atsidursi medžiuose, nebus gerai. Aišku, briedžio reikia vengti visais būdais, nes jis padaro labai daug žalos. Bet jei išbėgo mažas gyvūnas, nekiškite savęs į kaktomušą po sunkvežimiu, kad neužvažiuotumėte ant to kiškio ar lapės. Reikia priimti teisingą sprendimą, bet tam laiko turėsite tik tokiu atveju, jei važiuosite lėčiau. Greičio mažinimas visais atvejais yra teisingas veiksmas. Jei ir nesusitvarkysite su situacija, susidūrimas esant mažesniam greičiui turės tikrai mažesnes pasekmes“, – kalbėjo Vitoldas Milius.
Švilpukus dalins nemokamai
Nors visi pašnekovai į ultragarsinius švilpukus žiūri skeptiškai, tačiau juos kaip kompleksinę priemonę greta vairuotojo veiksmų kelyje policija vertina kaip tinkamus. Šiuo įtaisus ant savo automobilių policijos pareigūnai naudoja.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovė Jorūnė Liutkienė sako, kad pastaraisiais metais pareigūnai į didelius susidūrimus su laukiniais gyvūnais nepakliuvo – tarnybos metu fiksuota pora susidūrimų su stirna ir kiškiu.
Pasak LKPT atstovės, nors sunku įvertinti tikslią švilpukų naudą, tačiau dar didesnio saugumo vardan, švilpukus naudoti pareigūnai naudoti ragina. Žinoma, vairuotojai privalo kelyje elgtis atsakingai, nes vien švilpukas nuo susidūrimo su gyvūnais neapsaugos. Visgi LKPT ketina pakartoti prieš keletą metų surengtą akciją, kai vairuotojams buvo nemokamai dalijami švilpukai. Tokią priemonę kartu su partneriais spalio 25-ą dieną pareigūnai organizuos keliuose skirtinguose Lietuvos miestuose.
