Nuvažiavo daugiau nei deklaruoja gamintojas
Norėdamas išbandyti, ko vertas įkraunamas hibridinis automobilis, V.Milius padarė eksperimentą su vienu naujausių Lietuvą pasiekusių tokio tipo modelių – „Škoda Superb iV“. Visiškai įkrovęs elektros bateriją jis važinėjo Vilniuje iki ji buvo iškrauta ir automobilis toliau judėti galėjo tik naudodamas vidaus degimo variklį. Vien elektra jam pavyko įveikti 74 km.
„Tai yra visiškai pakankamas atstumas didžiajai daliai Lietuvos gyventojų, net ir gyvenančių užmiestyje – tiek kilometrų daugeliui užtenka ir vaikus po mokyklas bei darželius išvežioti, ir į darbą nuvažiuoti, ir į parduotuvę, ir visą šeimą susirinkus namo grįžti. Darbo dienomis tai yra komfortiškas ir erdvus elektromobilis, o ilgesnėse kelionėse savaitgaliais – ekonomiškas hibridinis modelis“, – kalbėjo patyręs vairuotojas.
Praėjusį ketvirtadienį Vilniuje įveikęs 74 „elektrinius“ kilometrus ir neįkrovęs baterijos, savaitgalį jis keliavo po Lietuvą rinkdamas hibridinius kilometrus – iškrovus bateriją, „Superb“ veikia kaip hibridinis automobilis. Bendra rida išnaudojant abu galios šaltinius viršijo tūkstantį – 1045 km.
V.Miliui sekėsi kiek geriau nei deklaruoja gamintojas. „Škoda“ nurodo, jog „Superb iV“ vien elektra gali įveikti 62 km (WLTP režimu), o išnaudojant abu galios šaltinius – 930 km.
Praktiška jau dabar
„Plug-in“ tipo automobilius savo gamoje turi ne vienas gamintojas, jų populiarumas auga visame pasaulyje. Pasak „Auto Bild Lietuva“ redaktoriaus, tai yra puikus tarpinis automobilis žmonėms, kurie nori būti ekologiški, tačiau dėl savo poreikių negali naudoti elektromobilio.
„Visą darbo savaitę tokiu automobiliu gali važinėti po miestą naktimis įkraudamas namie ar dienomis – darbo vietoje. Tai leidžia sutaupyti, nes elektriniai kilometrai keliskart pigesni nei benzininiai. Bet elektromobiliai šiuo metu atitinka ne visų poreikius – tolimesnėse kelionėse net ir važiuojant su „Tesla“ turi būti matematikas: skaičiuoti kur gali nuvažiuoti, kur stoti įkrauti bateriją, kiek laiko tai užtruks ir panašiai. Įkraunamas hibridinis modelis leidžia naudotis pagrindiniu elektromobilio privalumu ir išvengti didžiausio jo trūkumo“, – pasakojo V.Milius.
Ne mažiau svarbus ir ekologinis aspektas: svarbiausia yra sumažinti taršą miestuose, kur didžiausia žmonių ir transporto koncentracija, o užmiestyje tai nėra taip aktualu. Dėl šios priežasties „plug-in“ automobiliai turės paklausą net ir išpopuliarėjus už juos brangesniems elektromobiliams.
Elektros privalumai
V.Miliaus išbandytas „Superb iV“ turi 1.4 TSI (115 kW) ir 85 kW elektros variklius. Bendra hibridinės sistemos galia – 160 kW, ji pasiekia 400 Nm sukimo momentą. Automobilis turi automatinę 6 laipsnių pavarų dėžę bei neblogas dinamines savybes – 100 km/val. greitį pasiekia per 8 sek.
„Man patinka, kad elektros variklį turinčiuose automobiliuose galima daug ką valdyti išmaniuoju telefonu – pavyzdžiui, nustatyti, kad prijungus prie elektros lizdo baterija būtų įkraunama naktį, naudojant pigesnę elektrą. Jau pačiame automobilyje gali nustatyti norimą elektros energijos baterijoje likutį – „rezervuoti“ elektrinius kilometrus senamiesčiui ar kitai vietai, kur norisi važiuoti tyliai ir be emisijų“, – kalbėjo vairuotojas.
Jo manymu, tokį automobilį įsigijęs žmogus greičiausiai turės galimybę bateriją įkrauti namie ir tą darys kiekvieną naktį, o mieste važinės naudodamas tik elektros energiją.
Važiavimas elektra suteikia daug malonių pojūčių ir daugeliui norisi tą daryti kiek įmanoma dažniau. Todėl atrodo keista, jog Lietuvoje, priešingai nei kai kuriose ES šalyse, nėra skatinamas įkraunamų hibridinių automobilių pardavimas. Elektromobiliams suteikiamos iki 4 tūkst. Eur dotacijos, leidimai važiuoti viešajam transportui skirtomis eismo juostomis, praktiškai nemokamas parkavimas miestų centrinėse dalyse.
