LRT radijo klausytojas domisi teise vairuoti automobilį priklausomybių turintiems asmenims. „Ar gali priklausomas nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų žmogus vairuoti automobilį, net jei tuo metu jis nėra apsvaigęs?“ – klausia jis.
Pagal galiojančią tvarką asmuo, kuriam gydytojas psichiatras diagnozavo priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, prie vairo sėsti negali. Tačiau viskas nėra taip paprasta: pvz., privačios gydymo įstaigos neprivalo viešinti duomenų apie paciento sveikatą ir išrašyti pažymų, todėl toks pacientas gali ir gydytis nuo priklausomybės, ir vairuoti.
Pagal galiojančią tvarką asmuo, kuriam gydytojas psichiatras diagnozavo priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, prie vairo sėsti negali. Tačiau viskas nėra taip paprasta.
Kita problema – jei asmuo, nors ir priklausomas nuo žalingų įpročių, to pats nepripažįsta, nesikreipia į gydytojus ir nesigydo, bet turi vairuotojo teises, jam niekas neuždraus sėsti prie vairo. Todėl specialistai dabartinę tvarką kritikuoja kaip mažai veiksmingą.
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus Emilio Subatos teigimu, jei vis dėlto asmuo turi gydytojo pažymą apie savo priklausomybę ir negali vairuoti, jam ši teisė gali būti sugrąžinama vėliau.
„Vilniaus priklausomybės ligų centras, prašant kitoms įstaigoms, pvz., poliklinikoms, šeimos gydytojams ar vairuotojų komisijoms, išduoda išrašą, kuriame pažymima, ar konkretus asmuo kreipėsi į priklausomybės ligų centrą per pastaruosius penkerius metus, ar į jį nesikreipė.
Jei konkretus asmuo kreipėsi, gydytojai stengiasi įvertinti jo būklę. Jei paciento gydymo rezultatai yra geri ir metus ar kelis stebima remisija, pacientas dažnai lankosi pas gydytoją, gydytojai pažymi tai išraše ir pacientui sėkmingai gydantis, gali rekomenduoti leisti vairuoti automobilį. Tačiau galutinį sprendimą priima specialistų komisijos prie pirminių sveikatos priežiūros įstaigų“, – teigia E. Subata.
